JAV prezidentas Barackas Obama per pirmąsias 100 savo vadovavimo Baltiesiems rūmams dienų aplankė 9 valstybes ir iš viso susitiko su 44 pasaulio valstybių lyderiais, skelbia „Laisvosios Europos radijas“.
Atėjo pats metas pažvelgti, ką naujasis prezidentas padarė ir ko nepadarė per pirmuosius 3 mėnesius. Nepaisant gausybės vidaus problemų, tokių kaip ekonominė krizė, B. Obama nepamiršo ir užsienio politikos. Dauguma apžvalgininkų pastebi, kad naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas užsienio politikoje nusprendė rinktis bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos kelią. B. Obama musulmonams jau savo prezidentavimo pradžioje pareiškė, kad jie nėra Amerikos priešai, o pati Amerika nekariauja su Islamu.
Transatlantinių santykių analitikas Danielis Hamiltonas mano, kad pasaulis palankiai priėmė pragmatišką B. Obamos užsienio politiką. „Jis pranešė, kad JAV visada viską daro teisingai ir kad yra tam tikrų priežasčių kritikai. Tačiau tuo pačiu metu jis teigė, kad JAV negali būti smerkiama už viso pasaulio ar net regionų problemas“ - teigia analitikas ir priduria, kad B. Obama pasiūlė tarptautinės bendruomenės nariams užmegzti naujus santykius su JAV.
Tiesa, kritikai pastebi, kad per savo keliones B. Obama nedaro nieko kito kaip tik atsiprašinėja už paskutiniųjų 8 metų JAV užsienio politiką. Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney teigia, kad B. Obamos politika pastatė JAV į dar rizikingesnę padėtį nei anksčiau.
Atsiribojo nuo pirmtako
Drąsūs B. Obamos žingsniai nusprendžiant uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir uždraudžiant brutalias tardymo technikas rodo, kad jis siekia atsiriboti nuo savo pirmtako George'o W. Busho palikimo. Tačiau B. Obama vis dar turi įrodyti skeptikams, kad JAV vėl gali būti ta jėga, paskui kurią žengti norėtų kitų pasaulio valstybių vyriausybės.
Pirmieji 3 prezidentavimo mėnesiai rodo, kad B. Obama siekia užmegzti naujus santykius su kai kuriomis tarptautinės bendruomenės narėmis. B. Obama siekia iš naujo perkurti santykius su Rusija ir jau surengė pirmą susitikimą dėl branduolinių ginklų kontrolės.
Tiesa, Maskva ir Vašingtonas vis dar nesutaria dėl JAV priešraketinio skydo įkurdinimo Vidurio Europoje. B. Obama pažadėjo tęsti skydo kūrimo darbus Lenkijoje ir Čekijoje, tačiau taip pat pridūrė, kad tokiu atveju, jei Rusija padės išspręsti Irano branduolinės programos problemą, tai tokio skydo apskritai nebereikės.
D. Hamiltonas pastebi, kad JAV turi erdvės bendradarbiavimui su Rusija tokiais klausimais kaip Iranas ar kova su terorizmu, tačiau būtina rasti balansą tarp siekio bendradarbiauti ir siekio neleisti Maskvai atkurti savo įtakos sferą buvusiose komunistinėse respublikose.
Iki šių metų pabaigos B. Obama planuoja apsilankyti Maskvoje.
„Obamos karas“
B. Obama taip pat įsakė peržiūrėti visą sąjungininkų karo Afganistane strategiją ir pareiškė, kad daugiau šalių turi prisidėti prie sąjungininkų pastangų Afganistane įgyvendinimo tiek karine, tiek šalies atstatymo prasme.
B. Obama įsakė į Afganistaną nusiųsti papildomus 17 tūkst. JAV karių. Kai kurie apžvalgininkai jau pakrikštijo Afganistaną „Obamos karu“. JAV prezidentas taip pat spaudė Europos valstybių lyderius prisiimti daugiau atsakomybės siekiant stabilizuoti regioną. B. Obama siekė įrodyti, kad Afganistano likimas yra glaudžiai susijęs su galimu kitų valstybių likimu.
B. Obama savo naujuoju specialiu pasiuntiniu Afganistane ir Pakistane paskyrė patyrusį diplomatą Richardą Holbrooke'ą. Pirmą kartą buvo pareikšta, kad Afganistano likimas yra glaudžiai susijęs su padėtimi Pakistane. Jei šioje valstybėje ir toliau bus leista laisvai slapstytis Talibano kovotojams, tai Afganistano stabilizuoti taip ir nepavyks.
Nors Europa kol kas šaltai reaguoja į raginimus siųsti į Afganistaną daugiau karių, tačiau D. Hamiltonas teigia pastebįs, kad europiečiai yra įsitikinę, kad jie turi labiau padėti amerikiečiams Afganistane.
Siekia gerinti santykius ir su Iranu
B. Obama per pirmąsias 100 savo prezidentavimo dienų taip pat siekė pagerinti santykius su Iranu. JAV prezidentas sveikino Irano žmones naujųjų metų proga, užsiminė apie galimybę vesti derybas be jokių išankstinių sąlygų ir teigė, kad JAV gali ištiesti ranką, jei Teheranas nuspręs atgniaužti kumštį.
Tačiau analitikai teigia, kad B. Obamos pastangas Irano atžvilgiu trukdo šioje šalyje artėjantys prezidento rinkimai. Dauguma Vašingtono iniciatyvų buvo atmestos arba išnaudotos vietinėms politinėms ambicijoms tenkinti.
Jei kalbėsime apie Iraką, tai B. Obama pažadėjo per 18 mėnesių užbaigti visus JAV kovinius veiksmus šalyje. Vėliau ši data dar buvo paankstinta iki 2010 metų rugpjūčio. Tiesa, Irake iki 2011 metų pabaigos vis dar liks 50 tūkst. JAV karių, kurie patarinės ir padės rengti Irako kariuomenę.
