JAV prezidentas Barackas Obama po aiškių JAV taikinamųjų signalų islamo pasauliui antradienį apsilankė istorinėje Stambulo mečetėje.
B.Obama, kuris pirmą kartą atvyko į musulmonišką šalį, eidamas į 16-ojo amžiaus sultono Ahmeto (Achmeto) mečetę, kuri dėl vyraujančios plytelių spalvos dar vadinama Žydrąja, nusiavė batus, kaip reikalauja tradicija.
Į garsiąją mečetę Stambulo senamiestyje, kur buvo imtasi sustiprintų saugumo priemonių, jį atlydėjo Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas.
Du musulmonų dvasininkai aprodė B.Obamai šio didingo pastato vidų, ir prezidentas nusišypsojo, kai jie jam parodė užrašytą Pranašo Muhammado vaikaičio Husseino vardą, pranešė Anatolijos naujienų agentūra. Husseinas yra ir antrasis B.Obamos vardas.
Pirmadienį sakydamas svarbią kalbą Turkijos parlamente Ankaroje, B.Obama pareiškė, kad Jungtinės Valstijos "nekariauja ir niekada nekariaus su islamu", ir pavadino Turkiją "labai svarbia sąjungininke", tuo pelnydamas daug pagyrų šalyje, kurioje JAV įvaizdis dėl jo pirmtako veiksmų buvo žlugęs.
"Obama užkariauja širdis", - pirmajame puslapyje skelbia populiarus laikraštis "Vatan", o liberalusis "Taraf" rašo, kad JAV prezidento kalba žymi "karingos rugsėjo 11-osios dvasios" pabaigą.
Paraginęs skatinti dialogą ir tarpreliginį sutarimą, B.Obama antradienį Stambule, kuris yra didžiausias Turkijos miestas ir kur ribojasi Europa ir Azija, susitiko su vietos musulmonų, krikščionių ir žydų dvasiniais lyderiais.
Savo apsilankymą Žydrojoje mečetėje jis suderino su ekskursija į 6-ojo amžiaus Švč. Išminties (Sofijos) katedrą - Bizantijos architektūros šedevrą. Osmanams 1453 metais nukariavus Stambulą, ši bažnyčia buvo paversta mečete, o praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje ji virto muziejumi, kuriame išliko ir freskos bibliniais siužetais, ir islamo kaligrafijos šedevrai.
Su religiniais lyderiais B.Obama antradienį Stambule susitiko siekdamas suvienyti pagrindinių religijų nuosaikiuosius prieš ekstremizmą. Jis susitiko su armėnų patriarchu Mesrobu II, Stambulo vyriausiuoju rabinu Isaku Haleva, Stambulo muftijumi Mustafa Cagrici ir sirų ortodoksų arkivyskupu Yusufu Cetinu.
JAV prezidentas taip pat susitiko su universiteto studentais. Vėliau antradienį jis baigs savo dviejų dienų vizitą Turkijoje ir pirmąją savo kelionę į Europą.
Po to, kai buvo išrinktas JAV prezidentu, B.Obama NATO narėje ir svarbioje JAV sąjungininkėje Turkijoje sulaukė nemažo populiarumo ir dabar trokšta pagerinti santykius, kurie pablogėjo dėl JAV invazijos į kaimyninį Iraką 2003 metais ir buvusio prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) politikos Artimuosiuose Rytuose.
Vasarį atlikta visuomenės apklausa rodė, kad 39,2 proc. turkų pasitiki B.Obama, tad jis yra lyderis, kuriuo turkai pasitiki labiausiai.
2005 metais tik 9,3 proc. turkų sakė, kad pasitiki G.W.Bushu, kuris šiuo atžvilgiu vargais negalais aplenkė "al Qaeda" lyderį Osamą bin Ladeną, galėjusį pasidžiaugti tik 4,6 proc. turkų pasitikėjimu.
Pirmadienį B.Obama dar tvirčiau parėmė Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą, nors tam nepritaria Prancūzija ir Vokietija.
Turkija ir Jungtinės Valstijos, sakė jis, galėtų parodyti pavyzdį pasauliui sukurdamos "pavyzdinę partnerystę", paremtą demokratinėmis vertybėmis, tarp jų - pagarba religinei įvairovei.
Pasiųsdamas aiškesnius signalus, B.Obama paragino Turkiją spartinti ES reikalaujamas demokratines reformas ir išplėsti nemusulmoniškų mažumų bei sunkiai valdomos kurdų bendruomenės laisves.
JAV lyderis taip pat paragino normalizuoti ryšius su Armėnija, tuo pačiu leisdamas suprasti, kad Vašingtonas nesikiš į jų ginčą dėl to, ar masinės armėnų žudynės Osmanų imperijoje 20-ojo amžiaus pradžioje buvo genocidas.
B.Obamos sprendimas įtraukti Turkiją į savo pirmosios kelionės Europoje darbotvarkę laikomas pastanga išlaikyti šią šalį tvirtai susietą su Vakarais.
Islamiškų šaknų turinti Turkijos vyriausybė neseniai pakurstė nuogąstavimus, kad tolsta nuo Vakarų, - užmegzdama glaudesnius ryšius su tokiomis šalimis kaip Iranas bei Sudanas ir priimdama Ankaroje radikalaus palestiniečių judėjimo "Hamas" lyderius.
