Borisas Nemcovas ėjo viceprezidento pareigas Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu. B. Nemcovas buvo gražus, itin protingas ir labai mėgstamas moterų. Nors jis daugiau ir nebėra valdžioje, tačiau dauguma šios dienos Rusijos politikų jam pavydi. Devintojo dešimtmečio viduryje kai kurie demokratai žvelgė į jį kaip į būsimą Rusijos prezidentą. Šiandien jis yra vienas didžiausių Vladimiro Putino režimo priešų.
B. Nemcovas Kremliui oponuoja jau kurį laiką. Iki šiol jis yra Dešiniųjų jėgų sąjungos, vienos iš opozicinių partijų Rusijos parlamente, vadovas. Jis yra itin kritiškas dabartinės vyriausybės atžvilgiu ir dalyvavo keliuose protesto renginiuose. Per vieną iš jų politikas netgi buvo suimtas. V. Putinas laiko B. Nemcovą vienu iš nesutaikomų savo priešininkų. Šiuo metu B. Nemcovas bando sukurti naują demokratinį judėjimą. Be to, B. Nemcovas neseniai išleido skandalingą knygą „Putinas ir Gazpromas“, kurioje atskleidžiama, kaip šioje kompanijoje yra pasisavinami pinigai. Siūlome jums „Russia Profile“ bendradarbio Mumino Šakirovo interviu su šiuo politiku.
M. Šakirovas: Ar yra įmanomas naujas Šaltasis karas su Vakarais atsižvelgiant į karinį konfliktą Gruzijoje?
B. Nemcovas: Ne. V. Putinas neturi tiek drąsos. Amerikos ir Europos ekonomikos sudaro pusę viso pasaulio BVP. Rusijos dalis pasauliniame BVP yra mažesnė nei 3 proc. Kariniai JAV bei Europos biudžetai yra 17 kartų didesni nei Rusijos. Maskva yra realistė vertindama savo galimybes ir iššūkius, su kuriais ji susidurtų naujojo Šaltojo karo atveju. Neabejotina, kad Amerika niekada nebuvo Rusijos draugė, tačiau ji taip pat niekada nekovojo prieš Maskvą.
Pavojus dabar kyla visiškai iš kitos vietos: dabartinės demografinės padėties Rusijoje ir islamo radikalizacijos, nulemtos pamišėliškos V. Putino politikos, Kaukaze. Potencialų pavojų kelia ir Kinija, kuriai reikia apsirūpinti Sibire esančiais ištekliais.
M. Šakirovas: Ar V. Putinas bando atkurti Sovietų Sąjungą?
B. Nemcovas: V. Putinas turi visas bet kuriam Sovietų Sąjungos piliečiui būdingas fobijas: Vakarai yra kalti dėl visko, Vakarai nekenčia mūsų, o mes esame apsupti priešų. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas šiuo atžvilgiu skiriasi nuo V. Putino. D. Medvedevas bent jau dėl savo amžiaus turi mažiau sovietinio mentaliteto. Jis buvo suformuotas Michailo Gorbačiovo eros.
Nė vienas iš jų nenori sugrįžti į Sovietų Sąjungą, jie tik siekia įtvirtinti save remdamiesi antivakarietiška retorika. Tokios užsienio politikos poveikis yra apgailėtinas: pasaulis mūsų bijo, nekenčia ar nuo mūsų atsitraukia. Net ir Amerika, kuri per pastaruosius keliolika metų padarė milžiniškų klaidų įsiverždama į Iraką ir bombarduodama Belgradą, visada turi sąjungininkų: Kanadą, Didžiąją Britaniją, Italiją, Australiją ir taip toliau. Rusija turi tik „Hamas“, Hugo Chavezą ir Danielį Ortegą.
M. Šakirovas: Ar „Gazprom“ yra ginklas Vakarams šantažuoti, ar įrankis Kremliaus biurokratų kišenėms prikimšti?
B. Nemcovas: Abu atvejai. „Gazprom“ yra V. Putino asmeninis projektas ir masyvus pinigų šaltinis. „Gazprom“ metinis uždarbis siekia 94 mlrd. dolerių ir tai – galingiausias geopolitinis ginklas.
M. Šakirovas: Ar Kremlius gerai naudojasi šiuo ginklu?
B. Nemcovas: Pamatę, kaip Maskva šantažuoja Ukrainą ir Baltarusiją, Vakarai suprato, kad nereikia įsileisti „Gazprom“ į Europos vidaus rinką. Tai yra milžiniški finansiniai nuostoliai Maskvai. Vakarai ėmė dairytis alternatyvių variantų ir galimybių, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų. Jei 1 tūkst. kubinių metrų dujų kaina sieks 500 dolerių, tai suskystintų dujų gabenimas tanklaiviu bus perspektyvi galimybė.
Be to, „Gazprom“ yra prastai administruojamas. Jis pasiskolino tonas pinigų iš Vakarų, ir jo skolos viršija 60 mlrd. dolerių. Per pastaruosius 9 metus „Gazprom“ nepadidino dujų gavybos apimties. Jei egzistuojantys dujų šaltiniai jau yra išeikvoti, tai naujų nerasta.
M. Šakirovas: Kiek rimti yra Rusijoje vyraujantys antivakarietiški sentimentai? Ar yra pavojus, kad bus atgaivintas fašizmas, ypač turint omenyje, kad migrantai iš Centrinės Azijos ir Kaukazo, dirbantys Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose, yra žudomi „skinhedų“ grupuočių ir milicijos?
B. Nemcovas: Kiekvienas žmogus turi bazinius instinktus. Jei valstybė sumaniai žaidžia tais jausmais, nacionalistinės idėjos įsiskverbs į visus visuomenės sluoksnius. Kaip Gruzijos karo padarinį mes matėme Rusijos žiniasklaidoje paplitusią antigruzinišką propagandą. Aš nemanau, kad rusai linksta link fašizmo, jie yra itin kosmopolitiški. Tačiau putinizmas provokuoja neapykantą ir agresiją kitų tautų atžvilgiu.
M. Šakirovas: Ko Europa turėtų baimintis turint omenyje, kad Rusija sukaupė pakankamai kapitalo iš savo naftos ir dujų rezervų?
B. Nemcovas: Kremliaus neadekvatumo. Vidaus opozicija yra silpna, nors Gary Kasparovas ir aš bandome kažką daryti. Nėra laisvos spaudos; visuomeninės organizacijos uždarytos. Žmonės valdžioje nepaiso įstatymų ir turi milžiniškas galimybes, jei kalbėsime apie branduolinius ginklus. Jie būtų mažiau pavojingi, jei veiktų derama politinė sistema, tačiau, kadangi nėra jokios civilinės valdžios kontrolės, jie yra nenuspėjami.
M. Šakirovas: Kokia yra V. Putino kaip politiko sėkmės priežastis? Jis mėgaujasi didžiule parama Rusijoje.
B. Nemcovas: Visa tai yra ne dėl jo asmeninės charakteristikos, o dėl objektyvios realybės. Gyventojų pajamos kasmet auga 10 proc. Yra nematomas susitarimas tarp V. Putino ir liaudies. Šis algų augimas veikė kaip nuskausminamieji. Kitas faktorius yra Goebbelso stiliaus propaganda: jei esi uždarytas kambaryje ir matai tik Putino TV, gali pradėti galvoti, kad visas pasaulis, įskaitant ir šveicarus, yra mūsų priešai. O tuo tarpu riteriai žvilgančiais šarvais gyvena Raudonojoje aikštėje. Ši žmonių smegenų plovimo kampanija yra bjauri, ciniška ir efektyviai įtikina eilinius piliečius.
M. Šakirovas: O kaip dėl valstybės imperinių ambicijų?
B. Nemcovas: Bet kuriam Rusijos civiliui imperija yra žavus žaislas, sužadinantis orumą, tačiau daug kainuojantis. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra vos 59 metai, o kiekvienais metais yra nužudomi 30 tūkst. žmonių. Sveikatos apsaugos sistemos lygis nusirito iki Afrikos šalies standartų. Keliai baigia visiškai sugriūti; 38 mln. pensininkų tenkinasi skurdžia egzistencija. Galvoti apie imperiją pasmerkiant šiuos žmones išmaldos prašymui yra bjauru ir ciniška. Jei tu nori sukurti imperiją, tai turi leisti pinigus ginkluotosioms pajėgoms, karinėms bazėms užsienyje, specialiosioms tarnybos ir avantiūristiniams projektams užsienyje. Reikia suprasti, kad visa tai daroma savų piliečių sąskaita. Kai turtingi amerikiečiai tai daro, jie tą išgali. O Rusija turėtų susikoncentruoti ties savo vidaus problemomis.
M. Šakirovas: Kaip jūs išliekate optimistiškas kovodamas prieš Putino-Medvedevo režimą? Jūs neturite beveik jokio politinio balso, išskyrus gatvės susirinkimus ir internetą. Jėgos nėra lygios.
B. Nemcovas: Šio režimo pagrindas yra cinizmas, gobšumas ir melas. Aš nemanau, kad galima ilgalaikę politiką grįsti cinizmu ir melu.
M. Šakirovas: Tačiau šis režimas sėkmingai egzistavo pastaruosius 9 metus.
B. Nemcovas: Gyvenimas yra ilgesnis nei 9 metai. Mes, savaime suprantama, nekalbame apie sprinterio greitį ir ruošiamės ilgai kovai. Aš pasiruošęs. Aš manau, kad šio režimo pamatai yra supuvę ir jis netrukus sugrius. Sunku pasakyti, kada įvyks pokyčiai, tačiau yra aišku, kad tu negali sukurti sėkmingos valstybės ant supuvusių pamatų. 1968 metais, kai 7 žmonės pasirodė Raudonojoje aikštėje protestuodami prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją, dauguma manė, kad tie žmonės yra pamišę. Kai Andrejus Sacharovas per sovietinės Komunistų partijos kongresą pasisakė prieš sovietų invaziją į Afganistaną, dauguma manė, kad jis pamišęs. Tačiau atėjo tinkamas laikas, ir Sovietų Sąjunga subyrėjo kartu su savo totalitarine sistema.
M. Šakirovas: Koks yra oligarchų, tokių kaip Romanas Abramovičius, vaidmuo?
B. Nemcovas: R. Abramovičius palaiko gerus santykius su V. Putinu. Būdamas Rusijos prezidentu, V. Putinas nuoširdžiai užsiėmė lobizmu dėl R. Abramovičiaus interesų, kai jis pardavė savo kompaniją „Sibneft“ valstybei, o tiksliau „Gazprom“. V. Putinas padėjo R. Abramovičiui išvengti panašių keblumų, kurie parklupdė „Yukos“. Kai buvo suimti „Yukos“ vadovai, buvo areštuota ir 20 proc. „Sibneft“ turto, nes abi kompanijos jungėsi į vieną naftos imperiją. Visa konfiskuota nuosavybė parduota. R. Abramovičiaus akcijos galėjo atitekti bet kam, tačiau V. Putinas jas sugrąžino būtent R. Abramovičiui. R. Abramovičius yra daug skolingas V. Putinui, tačiau aš nežinau, kokia forma ir kiekybe jis atsimoka.
