Tai viena iš daugybės radikalių saugos priemonių, kurias renkasi viso pasaulio aviacijos milžinės, kovojančios su visame pasaulyje padažnėjusiais turbulencijos incidentais. Tarp svarstomų planų yra ir tokie, pagal kuriuos keleiviai raginami viso skrydžio metu būti prisisegę diržus, o oro linijų bendrovės diegia naujas technologijas, kad geriau įspėtų pilotus apie pavojingas sąlygas skrydžio trajektorijoje.
„Turbulencijos atšaukimo“ sistema
Viena įmonė net svarsto galimybę sukurti naują „turbulencijos atšaukimo“ sistemą, kuria būtų siekiama išvengti lėktuvų supimo ir drebėjimo vėjuotu oru.
Šias priemones sumanė Austrijos įmonė „Turbulence Solutions“ ir Europoje jos jau naudojamas dviviečiuose lėktuvuose – tikimasi, kad 2030-aisiais tai bus pradėta naudoti ir didesniuose keleiviniuose lėktuvuose.
Tai reiškia, kad ant sparnų įrengiamos mažos, greitai reaguojančios sklendės, kurios sukuria vertikalią keliamąją jėgą, kai oro srautas verčia lėktuvą leistis žemyn, ir greitai reaguoja į turbulenciją, kad keleiviai galėtų sklandžiau keliauti.
„Mes sukuriame priešpriešinę turbulenciją, kad pasipriešintume judėjimui, ir ji tiesiog panaikinama, Tai veikia kaip paukščiai, kurie skrenda labai stabilia galva ir vietoj to naudoja sparnus, kad pasipriešintų vėjo srautui“, – sakė „Turbulence Solutions“ įkūrėjas Andras Galffy laikraščiui „Telegraph“.
Stiprios turbulencijos metu žuvo žmogus
Sujudimas dėl saugumo ore prasidėjo po to, kai praėjusį mėnesį „Singapore Airlines“ lėktuvą užklupo itin stipri turbulencija, kurios metu vienas keleivis žuvo.
Poilsiautojai, keliaujantys iš Londono į Singapūrą, buvo žiauriai išmėtyti po saloną po to, kai „Boeing 777-300ER“ lėktuvas per 4,6 sekundės nukrito 178 metrus.
Košmariška kelionė nusinešė 73 metų brito Geoffrey Kitcheno gyvybę, kuris, kaip teigiama, mirė nuo širdies smūgio. 104 žmonės, dėl patirtų sužalojimų, buvo nugabenti į Bankoko ligoninę.
G. Kitcheno mirtis buvo pirmoji per 23 metus su šiuo reiškiniu susijusi mirtis ir po to, kai 2023 m. buvo užfiksuoti saugiausi metai oro kelionių srityje – niekur pasaulyje neįvyko nė viena mirtina keleivinių lėktuvų avarija.
Tačiau po kelių dienų „Qatar Airways“ į Dubliną skrendantis lėktuvas buvo apgadintas virš Turkijos ir 12 žmonių buvo sužeisti, o aviacijos įmonės labai susirūpino.
Turbulenciją lemiančios sąlygos
Oro linijų vadovai teigia, kad neaišku, ar turbulencijos padažnėjo dėl vis nepastovesnių orų, pasaulinio atšilimo, ar tiesiog dėl to, kad per pastaruosius du dešimtmečius skrydžių skaičius išaugo daugiau nei dviem trečdaliais.
Turbulencija būna dviejų formų. Dažniausia ji pasitaiko skrendant per debesis, o pati stipriausia būna audrose, kai reaktyviniai lėktuvai, susidūrę su greitai judančiu oru, gali smarkiai kilti ir kristi.
Šiuolaikinės orų prognozės ir radarai reiškia, kad pavojų keliantys liūtiniai kamuoliniai debesys yra lengvai aptinkami, o orlaiviai gali pakeisti kryptį arba skrydžio aukštį, kad išvengtų tokių sąlygų.
Tačiau sunkiau nustatyti vadinamąją skaidraus oro turbulenciją, kuri anksčiau buvo vadinama „nelygiu oro sluoksniu“. Dėl jos be debesų danguje lėktuvai gali virpėti ir drebėti, po saloną svaidyti gėrimus, o kraštutiniu atveju – išmesti keleivius į orą.
Su tokiomis sąlygomis dažnai susiduriama kalnų šlaituose, kur oras staigiai kyla aukštyn.
Vėjo greičio pokyčiai, susiję su lėktuvų įskridimu ir išskridimu iš reaktyvinių srautų viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, taip pat sukelia tokias sąlygas.
Preliminarioje Transporto saugos tyrimų biuro (TSIB) ataskaitoje dėl oro bendrovės „Singapore Airlines“ katastrofos nustatyta, kad 11,3 kilometrų aukštyje į lainerį atsitrenkė pakilimo srovė, dėl kurios jis beveik penkias sekundes smarkiai svyravo aukštyn ir žemyn.
Informacija pateikiama realiu laiku
Viso pasaulio oro transporto bendrovėms baiminantis, kad ir jos gali patirti tokį rimtą incidentą, jau 21 jų pasirašė Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) programą „Turbulencijos žinojimas“.
Ši iniciatyva pradėta įgyvendinti 2018 m. ir ja siekiama padėti įspėti oro vežėjus apie turbulentinio oro taškų buvimo vietą.
Ji naudoja tūkstančių skrydžių duomenis, kad realiuoju laiku pateiktų informaciją apie optimalias skrydžio trajektorijas.
Nors kol kas prie šios platformos prisijungė tik 21 iš 330 grupės narių, IATA teigia, kad po incidento Singapūre susidomėjimas ja išaugo.
Incidentai skrydžių metu
IATA teigė, kad turbulencija yra dažniausia sužeidimų lėktuvo salone priežastis, taip pat pasitaiko nudegimų nuo karštų gėrimų ir patempimų keleiviams keliant sunkius krepšius.
JAV federalinė aviacijos administracija nurodo 163 traumas, patirtas dėl turbulencijos per 10 metų iki 2022 m., iš kurių daugumą patyrė keleivių salono įgula ir tik 34 keleiviai.
Tuo tarpu 2023 m. Readingo universiteto mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad 1979 m. vidutiniškai virš Atlanto vandenyno esančiame taške stipri turbulencija truko apie 17,7 valandos. Iki 2020 m. šis skaičius išaugo iki 27,4 valandų, t. y. 55 proc.
Oro linijų bendrovės „Emirates“ prezidentas Timas Clarkas teigė, kad apie šią problemą oro linijų vadovai žino jau dešimtmečius, tačiau teigė, kad pastarojo meto incidentai privertė pramonę imtis veiksmų.
„Tai tikros lenktynės, ir visa pramonė dabar didina pastangas, kad keleiviai būtų prisegti diržais. Nagrinėjame visus protokolus“, – sakė jis.
Po gegužės 21 d. incidento oro bendrovė „Singapore Airlines“ jau pakeitė savo politiką – nebeteikia karštų gėrimų ir patiekalų, kai yra įjungtas saugos diržo ženklas.
T. Clarkas pridūrė: „Bandome naudoti šiek tiek dirbtinio intelekto, kad galėtume prognozuoti, kur yra turbulencija, tačiau tai labai sunku“.
Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija, atsakinga už aviacijos saugos reguliavimą Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu teigia: „Rekomenduojama visą skrydžio laiką būti prisisegus saugos diržą ir privalote tai daryti, kai tik užsidega ženklas „saugos diržas“.
Turbulencijos metu lėktuvams nekyla didelė grėsmė
Nepaisant pastarųjų incidentų, pilotai tvirtina, kad nors turbulencija gali kelti nerimą, dažnai ji nekelia didelės grėsmės lėktuvams.
„Šiuolaikiniai orlaiviai yra neįtikėtinai stiprūs, o pilotai yra apmokyti ir pasirengę turbulencijai“, – sako „British Airways“ kapitonas Steve‘as Allrightas, kuris veda aviakompanijos kursus nervingiems keleiviams „Flying with Confidence“.
Jis sako, kad dažniausiai turbulenciją sukelia vėjo greičio ar krypties pokyčiai aplink lėktuvą, ir tai šiek tiek panašu į automobilio važiavimą per kelio nelygumus.
„Tai gali būti nemalonu, bet visiškai saugu“, – teigia jis.
Bendrovės „Virgin Atlantic“ keleivių salono įgulos narė Jennie Jordan sako, kad nors keleivius turbulencija gali išgąsdinti, per beveik du dešimtmečius skraidymo ji nėra mačiusi, kad kas nors būtų sužeistas.
„Virgin Atlantic“ tvirtino, kad nuolat peržiūri savo politiką ir „atsižvelgs į visus pramonės įvykius, kad nuolat stiprintų savo saugos valdymo požiūrį“.
„Mūsų klientų ir visų žmonių sveikata ir saugumas visada yra mūsų svarbiausias prioritetas“, – pridūrė atstovas spaudai.
