Branduolinės jėgainės, kaip ir kitos su branduolinėmis technologijomis susijusios įmonės, nuo pat jų sukūrimo XX a. viduryje yra padidintos rizikos objektai. Naujausia nelaimė Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje verčia prisiminti ir praeities incidentus.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pirmoji didesnė nelaimė atominiame objekte buvo užfiksuota 1944 m. Ouk Ridžo nacionalinėje branduolinių tyrimų laboratorijoje (Tenesio valstijoje). Nesėkmingai bandant išvalyti vieną iš urano sodrinimo įrenginio mechanizmų, įvyko cheminė reakcija. Rūgštimi buvo nudeginti penki žmonės, iš kurių du dėl patirtų sužalojimų mirė.
1979 m. JAV įvyko viena didžiausių pasaulio istorijoje branduolinių avarijų. Nelaimę Pensilvanijos valstijos Trijų Mylių salos atominėje jėgainėje lėmė keletas priežasčių: nepakankamai efektyvios valdymo sistemos, personalo klaidos. Gaisro metu buvo pažeistas antrasis elektrinės reaktorius, išsilydė dalis branduolinio kuro. Įvykus nelaimei, prasidėjo aplinkinių teritorijų gyventojų evakuacija.
Laimė, ypatingo masto katastrofos pavyko išvengti – didžioji dalis teršalų liko jėgainės teritorijoje, radionuklidai minimaliai prasiskverbė į atmosferą. Nežymiai buvo užteršta palei jėgainę tekanti upė. Avarijos padariniams likviduoti buvo išleistas beveik milijardas JAV dolerių. Po šio incidento JAV buvo labai sugriežtintos atominių elektrinių eksploatavimo taisyklės ir padidinti saugos reikalavimai.
Tais pačiais JAV branduolinei energetikai nesėkmingais 1979 metais Tenesio valstijos Ervino mieste įvyko avarija branduolinio kuro gamykloje. Daugiau nei tūkstantis žmonių buvo apšvitinti radioaktyvia spinduliuote, šešis kartus viršijusia leistiną normą.
Nelemtasis „Majakas“
Buvusioje Sovietų Sąjungoje tikra nelaimės zona yra Čeliabinsko srities Oziorsko mieste įsikūrusi didžiulė gamykla „Majak“ („Švyturys“). Iki 1990-ųjų Oziorskas neegzistavo jokiame žemėlapyje, beje, ir dabar ši vietovė itin saugoma nuo pašalinių akių. Nuo pirmųjų gamyklos „Majak“ veiklos dienų iki šiol čia užfiksuota daugybė rimtų ir mažesnių incidentų, kurie sovietmečiu buvo griežtai įslaptinti.
1948 m. birželio 19 d. įvyko pirmoji rimta branduolinė avarija reaktoriuje. Ji buvo likviduojama rankiniu būdu. Iki šiol tiksliai nėra žinomas įmonės darbuotojų ir kareivių, likvidavusių nelaimės padarinius ir patyrusių apšvitą, skaičius.
Nepraėjus nė metams, 1949-ųjų kovo 3-iąją iš „Majako“ į Tečos upę buvo išleista daug skystų radioaktyvių medžiagų. Nukentėjo 124 tūkst. žmonių, gyvenusių 41 pasroviui esančioje gyvenvietėje. 28 tūkst. žmonių patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, dalis susirgo spinduline liga.
1957 m. rudenį dar viena baisi nelaimė vėl įvyko gamykloje „Majak“. Po didžiulio sprogimo susiformavęs radioaktyvių atliekų debesis užklojo dalį Čeliabinsko, Sverdlovsko ir Tiumenės sričių. Avarijos metu smarkiai buvo apšvitinti daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Katastrofos padariniai buvo likviduojami dvejus metus. Šiuose darbuose dalyvavo net 30 tūkst. karių.
1967-aisiais „Majake“ įvyko dar viena avarija, kai, smarkiai nusekus ežerui, į kurį buvo išleidžiamos skystos radioaktyvios atliekos, išdžiūvo ir buvo vėjo išnešiotos radioaktyvios nuosėdos. Padarinys – užteršta teritorija, kurioje gyveno apie 40 tūkst. žmonių.
Nepaisant daugelio nelaimių, gamykla „Majak“ veikia iki šiol. Šiuo metu čia perdirbamas panaudotas branduolinis kuras ir gaminamas plutonis branduolinių ginklų gamybai.
Personalas išsibėgiojo
Dar viena didelė avarija įvyko europinėje Rusijos dalyje 1970-aisiais. Laivų statykloje „Krasnoe Sormovo“ greta Nižnij Novgorodo atominio povandeninio laivo statybos metu nugriaudėjo nedidelės galios branduolinis sprogimas. Nukentėjo apie 1 000 žmonių, daugelis jų po nelaimės buvo išleisti namo neatlikus jokios dezaktyvacijos. Nukentėjusiaisiais buvo susirūpinta tik kitą dieną. Jau po kelių savaičių keli žmonės mirė nuo spindulinės ligos, o iki mūsų dienų išgyveno vos ketvirtadalis avarijos liudininkų.
1982 m. gaisras kilo Armėnijos branduolinėje elektrinėje netoli Jerevano. Daugelis išsigandusių jėgainės darbuotojų išsibėgiojo. Avariją pavyko likviduoti lėktuvu iš Kolos atominės elektrinės atskraidintai operatyvinei grupei.
1986-aisiais įvyko kol kas didžiausia pasaulyje branduolinė avarija Černobylio atominėje elektrinėje (Ukrainoje), kurią sukėlė nesėkmingas eksperimentas. Sprogimo reaktoriuje metu net 8 tonos branduolinio kuro buvo išmesta į atmosferą, o iš viso ore pasklido 190 tonų radioaktyvių atliekų. Buvo užteršta 60 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija, kurioje gyveno 2,6 mln. žmonių. Iki šiol kai kurios vietovės Baltarusijoje ir Ukrainoje yra negyvenamos, tarp jų – vaiduokliu virtęs Pripetės miestas, kuriame gyveno atominės elektrinės darbuotojai ir jų šeimos.
Nelaimės Japonijoje
1999 m. įvyko pirma didelė branduolinė avarija Japonijoje. Tokaimuros mieste esančioje branduolinio kuro gamykloje dėl personalo klaidos prasidėjo grandininė reakcija, kurios metu buvo apšvitinti 439 žmonės (119 iš jų – smarkiai). Trys žmonės netrukus mirė nuo spindulinės ligos.
2004-aisiais Japonijoje įvyko dar viena branduolinė avarija, šį kartą apsiėjusi be branduolinių atliekų išmetimo, tačiau pražudžiusi keturis žmones ir aštuoniolika sunkiai sužalojusi – prakiurus vamzdynui, išsiveržę garai nuplikė arčiausiai avarijos vietos buvusius darbuotojus.
Avarijų antžeminiuose branduoliniuose objektuose būta ir kitose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kanadoje. Dešimtys avarijų įvyko branduoliniuose povandeniniuose laivuose, kelios – sudužus branduolinį ginklą skraidinusiems lėktuvams.
