Rinkimų apylinkės visoje šalyje atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų bus laukiama maždaug 18 val. vietos laiku.
Galutiniai rezultatai bus paskelbti pirmadienį, kai taps aišku, kam pirmenybę atidavė paštu balsavę rinkėjai. Jie gali nulemti rinkimų rezultatus. Šiemet paštu balsavo beveik 900 tūkst. žmonių – rekordiniai 14 proc. iš Austrijos 6.4 mln. balsavimo teisę turinčių žmonių.
Įtemptame antrajame prezidento rinkimų ture varžosi 45 metų Norbertas Hoferis iš antiimigracinės Laisvės partijos (FPÖ) ir žaliųjų remiamas 72 metų ekonomikos profesorius Alexanderas van der Bellenas (Aleksandras van der Belenas).
Nors prieš rinkimus nebuvo paskelbti jokie oficialių apklausų rezultatai, Austrijos lažybų agentūrų veikla šeštadienį rodė, kad N.Hoferis nedidele persvara lenkia savo varžovą.
Remdamasis į savo skiriamuoju ženklu tapusią lazdą, kraštutinių dešiniųjų kandidatas, penktadienį sakydamas paskutinę prieš rinkimus viešą kalbą, buvo įsitikinęs savo pergale.
„Aš būsiu jūsų naujasis prezidentas, Austrijos patronas“, – pasakė jis džiūgavusiai miniai Viktoro Adlerio aikštėje Vienos Favoritos rajone – FPÖ bastione.
Įtampa dėl pabėgėlių krizės ir augančio nedarbo smarkiai supriešino šalies visuomenę ir paskatino nepatenkintus rinkėjus nusigręžti nuo tradicinių politinių jėgų ir palaikyti radikalias populistines partijas.
Ginklų entuziastas N.Hoferis, kuris yra iš dalies paralyžiuotas dėl per nelaimingą atsitikimą patirtos stuburo traumos ir kuris yra vadinamas „draugišku FPÖ veidu“, pirmajame rinkimų ture surinko 35 proc. balsų ir gerokai aplenkė A.van der Belleną, gavusį 21 proc. balsų.
Tuo tarpu valdančiąją koaliciją sudarančių Austrijos socialdemokratų partijos (SPÖ) ir centro dešiniosios Austrijos liaudies partijos (ÖVP) kandidatai pirmame ture patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir surinkę po 11 proc. balsų buvo išstumti iš tolesnės kovos.
Jų prastas pasirodymas reiškia, kad Austrijoje pirmą kartą nuo 1945 metų prezidentu bus išrinktas žmogus, nepriklausantis nė vienai iš dviejų didžiųjų partijų.
Tai savo ruožtu sukuria naują pavojų, kad laimėjęs kandidatas gali pasitelkti iki šiol nenaudotas prezidento galias, pavyzdžiui, atleisti vyriausybę.
N.Hoferis jau yra žadėjęs, kad jei bus išrinktas, paleis vyriausybę, jei ši nesilaikys griežtesnės pozicijos dėl migrantų ir nepagerins šalies ekonomikos situacijos.
N.Hoferio pergalė taip pat sudarytų sąlygas FPÖ po parlamento rinkimų, kurie yra numatyti 2018 metais, vadovauti kitai vyriausybei.
