Pranešama, jog po A. Hitlerio savižudybės, nepaisant ją patvirtinančių įrodymų, buvo daug teorijų, kad jis galėjo pabėgti į Pietų Ameriką.
Tuo pat metu Amerikos žvalgybos tarnybos, sprendžiant iš dokumentų, kūrė versiją, kad nacių lyderis galėjo ten prisiglausti svetima pavarde.
Taigi 1945 m. spalio mėn. ataskaitoje JAV karo departamento agentai informavo FTB apie galimą slėptuvę viešbutyje La Faldos mieste Argentinoje, kuria A. Hitleris galėjo pasinaudoti pabėgimo atveju.
Remiantis dokumentais, viešbučio savininkė ir jos šeima buvo „karšti Hitlerio rėmėjai“, anksčiau atlikę „būtinus parengiamuosius darbus“, kad galėtų ten paslėpti nacių lyderį.
1955 m. spalio mėn. datuotame dokumente minimas CŽA agento kodiniu pavadinimu „CIMELODY-3“ pranešimas apie gautą informaciją iš buvusio esesininko Philippe‘o Citroeno, kad Hitleris esą yra gyvas ir yra Kolumbijoje.
CŽA taip pat gavo P. Citroeno nuotraukos, kurioje jis užfiksuotas su vyru, tariamai panašiu į Hitlerį, kopiją.
Vyras, tariamai laikytas A. Hitleriu, pasivadino „Adolf Schrittelmayor“. 1955 m. sausio mėn. jis išvyko iš Kolumbijos į Argentiną.
1955 m. lapkričio 4 d. CŽV leido agentams susisiekti su žmogumi, bylose žinomu kaip „GIRELLA“, kad toliau tirtų „Adolfo Schittelmayor“ istoriją Kolumbijoje.
Tačiau netrukus CŽA nusprendė nutraukti operaciją, motyvuodama maža tikimybe patvirtinti teoriją, kad A. Hitleris yra gyvas.
2023 metais buvo paskelbti dokumentai apie Hitlerio mirties aplinkybes
Tuo tarpu 2023 m. Rusijos FSB paskelbė anksčiau įslaptintus dokumentus apie A. Hitlerio mirties aplinkybes.
Tai buvusio minosvaidžių pulko vado Arthuro Schwarzo, kuris buvo suimtas 1943 m. sausį ir buvo laikomas Maskvoje toje pačioje kameroje kaip ir 1945 m. gegužę suimtas fiurerio asmeninis patarėjas Otto Gunsche, surinkti atsiminimai, rašoma „Agenzia Nova“.
O. Gunsche papasakojo pulkininkui A. Schwarzui apie įvykius, vykusius bunkeryje, kuriame A. Hitleris praleido paskutines dienas iki pat savo mirties 1945 m. balandžio 30 d.
„Iki 13 valandos Hitleris miegojo, paskui valgė pusryčius ir skambino telefonu, rengė pasitarimus dėl padėties fronte“, – fiurerio kasdienybę aprašė A. Schwarzas.
„21-22 val. jis vakarieniavo, tada ilsėjosi iki vidurnakčio. Apie 2 val. nakties atnaujindavo diskusijas dėl padėties fronte, kurios tęsdavosi iki 4 val. ryto. Tada Hitleris gėrė arbatą ir dirbo iki septynių“, – rašoma atsiminimuose.
O. Gunsche pranešė pulkininkui, kad „pastaruoju metu Hitleris elgiasi taip, kad galima manyti, jog jo sveikas protas visiškai sutrikęs“.
Visų pirma „žinia, kad nepavyko pralaužti Berlyno apsupties“, taip pat iš Hermanno Göringo gauta telegrama, kurioje jis prašė 1945 m. balandžio pabaigoje perimti vadovavimą Trečiajam reichui, ir tai, kad Heinrichas Himmleris pasiūlė Vokietijai pasiduoti sąjungininkams.
Ši naujausia žinia, pasiekusi fiurerį 1945 m. balandžio 28 d., paskatino jį laikyti H. Himmlerį išdaviku ir įsakyti jį suimti.
O. Gunsche taip pat liudijo A. Schwarzui, kad A. Hitleris jokiomis aplinkybėmis nenorėjo būti suimtas „nei gyvas, nei miręs“ ir dėl šios priežasties „ketino nusižudyti“.
Tačiau apie šiuos planus „žinojo tik artimiausia jo aplinka“. O. Gunsche pasakojimuose taip pat aiškinama, kad A. Hitleris, pasak jo asmeninio padėjėjo, paskutinę akimirką nusprendė vesti Evą Brown tik dėl minties nusižudyti kartu su ja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
