Nuo inauguracijos pradžios sausio 20 d. D. Trumpas atleido 2021 m. sausio 6 d. riaušininkus prie Kapitolijaus, sumažino finansinę pagalbą kitoms šalims, ėmėsi griežtų priemonių prieš nelegalią imigraciją, įvedė muitus plieno ir aliuminio importui ir ėmėsi daugybės kitų priemonių.
Jis taip pat spėjo telefonu aptarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galimybę užbaigti karą Ukrainoje ir pasiūlė Gazos ruožą paversti „Artimųjų Rytų Rivjera“.
D. Trumpo šalininkai visus šiuos veiksmus vertina kaip rinkimų kampanijos pažadų vykdymą. Tačiau analitikai mano, kad tokiu greitu daugkartinių sprendimų priėmimu pirmiausia siekiama apstulbinti priešininkus ir taip susilpninti jų atsaką – šis metodas vadinamas „zonos užtvindymu“ ( angl. „overloading the zone“, iš amerikietiškojo futbolo atėjusi frazė, dabar vartojama kaip viešųjų ryšių terminas).
Ekspertų teigimu, D. Trumpas šios technikos jau laikėsi per savo pirmąją kadenciją, o dabar ją naudoja platesniu mastu.
„Užtvindyti zoną“
Terminas „užtvindyti zoną“ reiškia amerikietiškojo futbolo strategiją, kai puolančioji pusė tam tikroje aikštės zonoje užgriūva varžovų gynybą, kad išnaudotų jos silpnąsias vietas.
Buvęs D. Trumpo vyriausiasis patarėjas Steve‘as Bannonas 2018 m. aiškino, kad pagrindinė opozicija D. Trumpui iš tikrųjų yra ne demokratai, o žiniasklaida. Būdas susidoroti su spauda yra „užtvindyti zoną“, „užpildyti lauką visokiu mėšlu“.
Ekspertai sako, kad toks metodas išblaško kritikus, neleisdamas jiems susiburti aplink vieningą naratyvą.
„D. Trumpas ne tik nustato darbotvarkę – jis ją grindžia akmenimis“, – BBC sakė Evanas Niermanas, krizių komunikacijos įmonės „Red Banyan“ generalinis direktorius.
„Užtvindydamas zoną“ jis užtikrina, kad jokia kontroversija [dėl jo prieštaringų veiksmų] nesugebės išlaikyti dėmesio pakankamai ilgai, kad padarytų [jam] ilgalaikę žalą. Skandalai, kurie paskandintų kitą politiką, jo atveju beveik nepastebimi“, – pridūrė jis.
E. Niermanas vadina D. Trumpo strategiją „apskaičiuota“ ir priduria, kad jos tikslas – dominuoti naujienose. Naujasis JAV prezidentas taip tankiai užpildo darbotvarkę, kad „diktuoja pokalbio sąlygas“.
Tuo tarpu jo oponentai neturi kito pasirinkimo, kaip tik reaguoti.
„Dauguma politikų atsargiai pristato naujas iniciatyvas, o D. Trumpas iš karto viską paverčia šou“, – pastebi E. Niermanas.
„Nesvarbu, ar tai būtų politinis sprendimas, ar teismo byla, ar spontaniškas pasisakymas, strategija išlieka ta pati: visada pereiti į puolimą, kontroliuoti naratyvą ir nepalikti jokių galimybių įsitvirtinti kritikai.“
Mičigano universiteto profesorius Michaelas Montgomery mano, kad ši strategija taip pat skaldo opoziciją.
„Dėl jos pavieniai asmenys ir grupės išsisklaido, kovodami milijoną mažų nekoordinuotų mūšių“, – sakė M. Montgomery.
Ir pridūrė: „Dėl to mažėja tikimybė, kad oponentai sugebės susivienyti prieš jį [D. Trumpą].“
„Friday drop“ taktika
Žiniasklaidos bendrovės „Criterion Global“ bendraįkūrėja Catherine Cartwright kaip šios strategijos dalį nurodo dar vieną taktiką – „Friday drop“ – tyčinį svarbios ar potencialiai skandalingos informacijos paviešinimą penktadienį. Jos metu savaitės pabaigoje paskelbiami kontroversiški sprendimai, kurie savaitgalį, mažėjant visuomenės dėmesiui, išblėsta.
Kaip pavyzdį ji pateikė buvusio „Fox News“ laidų vedėjo Pete‘o Hegsetho paskyrimą JAV gynybos sekretoriumi.
Šio sprendimo kritikai teigė, kad P. Hegsethui trūksta patirties vyriausybėje, taip pat priminė, kad naujasis sekretorius buvo kaltinamas smurtu (P. Hegsethas visus kaltinimus neigia).
Tačiau kadangi jo pareigos buvo patvirtintos penktadienį, „pirmadienio rytą šis paskyrimas jau buvo dingęs iš naujienų sąrašo“.
Demokratų kongresmenas Jamie Raskinas reakciją, kurią sukelia pašėlęs D. Trumpo tempas, apibūdina žodžiais „pernelyg didelė sensorinė perkrova“.
„Vienu metu telefonu kalbu su mokslininke, kuri vyriausybei atlieka klinikinius vaistų nuo vėžio bandymus ir kuri netrukus bus atleista iš darbo, nes nedidelė jos darbo dalis susijusi bendravimu su mažumomis. Paskui kalbu su Teisingumo departamento teisininkais, kuriuos ruošiamasi priverstinai perkelti į kitas pareigas. Ir galo nematyti“, – J. Raskinas pasakojo laikraščiui „New York Times“.
„Užtvindytų zonų tikslas – sukurti chaosą, kuris išvargintų opoziciją ir pakeltų triukšmo lygį, tikintis, kad daugiau amerikiečių atsiribos ir atsitrauks“, – aiškino M. Montgomery.
Profesorius mano, kad šios strategijos taikymas suteikia antrajai D. Trumpo administracijai „laisvę daryti dalykus, kurie daug labiau atkreiptų dėmesį ir sukeltų didesnį pasipriešinimą, jei nebūtų palaidoti po daugybe kitų dalykų“.
Trumpo šalininkų nuomonė
D. Trumpo šalininkai jo besaikį aktyvumą laiko lyderystės ir įsipareigojimo vykdyti rinkimų kampanijos pažadus įrodymu.
Respublikonų atstovė Marjorie Taylor Green laikraščiui „New York Times“ sakė, kad rinkėjai pritarė D. Trumpo programai ir jis dirba „taip greitai, kaip tik gali“, kad ją įgyvendintų.
Steve‘as Bannonas savo podkaste „War Room“ gyrė administracijos darbo tempą. „Pažvelkite į mastą, gylį ir skubumą. Tai metų metus dirbusių žmonių darbo rezultatas. Tai neįvyko per vieną naktį“, – teigė jis.
Pirmasis „užpildyti lauką mėšlu“ sugalvojo Putinas
Nors D. Trumpo patarėjas S. Bannonas puikiai suformulavo strategijos „užpildyti lauką mėšlu“ tikslą, ją sugalvojo ne jis ir ne D. Trumpas.
Dar prieš penkerius metus, 2020 m. vasarį, Seanas Illingas „Vox“ straipsnyje nurodė, kad posovietinėje Rusijoje Vladimiras Putinas pradėjo ją plačiai naudoti.
V. Putinas naudojo savo kontroliuojamą žiniasklaidą, kad sukurtų dezinformacijos miglą, kuri padėjo sukurti visuomenės nepasitikėjimą viskuo – pakankamą nepasitikėjimą tam, kad visuomenė negalėtų ir nenorėtų susiorganizuoti aplink kokią nors idėją.
„Vox“ straipsnio autorius pasakojo apie savo susitikimą su Peteriu Pomerancevu, sovietinių emigrantų sūnumi, kuris 2000-ųjų pradžioje grįžo į Rusiją ir kurį laiką dirbo televizijos prodiuseriu, o paskui parašė knygą apie tai, kaip veikia V. Putino propaganda.
P. Pomerancevas straipsnio autoriui sakė, kad V. Putino propagandos tikslas – ne parduoti tam tikrą ideologiją ar ateities viziją, bet įtikinti žmones, kad „visos tiesos neįmanoma sužinoti“ ir kad vienintelis teisingas pasirinkimas yra „sekti paskui stiprų lyderį“.
E. Niermanas taip pat primena, kad „užtvindytų zonų“ strategija nėra D. Trumpo išradimas.
„Lyderiai per visą istoriją žiniasklaidos prisotinimą naudojo savo naudai, tačiau tai darė labai skirtingais būdais“, – sakė jis.
„Franklino Ruzvelto „pokalbiai prie židinio“, Džono F. Kenedžio sumaniai naudojama televizija ir net Barako Obamos dominavimas skaitmeninėje erdvėje – visi jie siekė formuoti visuomenės požiūrį“, – tęsė jis.
Tačiau yra vienas skirtumas, pridūrė E. Niermanas, „D. Trumpas strategiją naudoja milžinišku greičiu, be jokių filtrų ir visiškai nenuspėjamai“.
Vis dėlto M. Montgomery nesutinka su profesoriaus nuomone ir mano, kad D. Trumpo veiksmai neturi precedento.
Jis mano, kad praeityje nėra buvę pavyzdžių, kai prezidentai, demokratai ar respublikonai, užpildydavo žiniasklaidos erdvę nesuskaičiuojamais įsakymais, kad visus klaidintų.
Ar ši strategija Trumpui bus veiksminga?
Gali būti, kad dar per anksti teigti, jog ši strategija D. Trumpui pasiteisins. Kai kurie ekspertai mano, kad toks požiūris galiausiai gali atsigręžti prieš jį patį.
„Nors abejoju, kad daugelis tikrų D. Trumpo šalininkų kada nors pavargs nuo jo keliamo chaoso, manau, kad ši strategija gali atsiliepti dešiniesiems, galbūt jau 2026 m. vidurio kadencijos rinkimuose“, – aiškino M. Montgomery.
Jis pažymėjo, kad JAV prezidentas ir respublikonai nesulaukia didžiulio JAV piliečių palaikymo.
„2024 m. rinkimus D. Trumpas laimėjo vos 1,5 proc. populiarių balsų persvara“, – teigė M. Montgomery.
E. Niermanas įspėjo, kad net D. Trumpo šalininkai gali jausti nuovargį, „nes nuolatinis chaosas vargina“.
„Tai didžiausia rizika. D. Trumpo stiprybė ta, kad jis dominuoja pokalbyje, bet jei žmonės nustoja klausytis, šis dominavimas virsta triukšmu. Jei taip atsitiks, tai gali jam brangiai kainuoti, ypač svyruojančiais rinkėjais, kurie jį palaikė dėl jo politikos, ne tik kaip asmenybės“, – darė išvadą jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
