Vieni svarbiausių 2008 m. ES įvykių – Lisabonos sutarties pasirašymas ir naujų valstybių įsijungimas į Šengeno erdvę – nevienareikšmiškai vertinami ir pačioje Europoje, ir už Atlanto. JAV dienraštyje „The Washington Times“ paskelbtame redakciniame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į didelį atotrūkį tarp vieningą valstybę kuriančių ES politikų ir jų rinkėjų.
Praėjusį ketvirtadienį 27 Europos Sąjungai priklausančių valstybių vadovai susirinko Portugalijos sostinėje Lisabonoje, kad pasirašytų ES Reformų sutartį. Ši Lisabonos sutartis beveik identiška Europos Sąjungos Konstitucinei sutarčiai, vadinamajai ES konstitucijai, kuri prieš 2 metus buvo atmesta keliose ES šalyse surengtuose referendumuose, redakciniame straipsnyje rašo JAV dienraštis „The Washington Times“.
Pagal ES teisės normas šios sutartys įsigalios tik po to, kai jas ratifikuos visos 27 ES priklausančios valstybės. Balsavimas „prieš“ per 2005 m. referendumus pražudė konstituciją, kuri galėjo paversti ES – antnacionalinę organizaciją, sudarytą iš 27 suverenių jai priklausančių valstybių – vieninga, grynai federacine Europos valstybe su 27 provincijomis. Tačiau iš pat pradžių buvo aišku, kad įvairių Europos valstybių tautos nepasiruošusios atsisakyti nacionalinio suvereniteto „Jungtinių Europos Valstijų“ (JEV) vardan, teigia dienraštis.
Nepaisant to, Europos lyderiai tvirtai nusiteikę – kad ir ką sakytų elektoratas – paversti ES į JEV. Referendumų dėl Europos konstitucijos išvakarėse Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude‘as Junckeris pareiškė: „Jei balsavimo rezultatas bus teigiamas, tai mes pasakysime: „Einame toliau“. O jei ne, sakysime: „Tęsiame“. Arba, kaip pareiškė buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscardas d'Estaingas, vadinamojo konstitucinio Konvento pirmininkas, „tai, kad (referendumuose dalyvaujantys rinkėjai) atmetė konstituciją, buvo klaida, kurią teks ištaisyti“.
Tam, kad būtų ištaisyta rinkėjų klaida, buvo parengta Reformų sutartis, rašo „The Washington Times“. Tai paprasčiausia konstitucijos kopija, nors straipsnių seka šiek tiek pakeista. Daugelis papildymų tyčia apsunkina tekstą, be to, neminima nei nacionalinė vėliava, nei himnas.
„Mes pastūmėsime viešąją nuomonę, kad ji pritartų visiems tiems pasiūlymams, kurių neišdrįstame jai pateikti atvirai: naujajame tekste bus visi anksčiau išsakyti pasiūlymai, tačiau jie bus tam tikru būdu paslėpti ir užmaskuoti“, - birželio mėnesį Valery Giscardas d'Estaingas aiškino kairiajam Paryžiaus laikraščiui „Le Monde“.
O štai ką apie praėjusią savaitę Europos Sąjungos lyderių pasirašytą dokumentą pasakė Italijos užsienio reikalų ministras, buvęs Konvento pirmininko pavaduotojas Guiliano Amato: „Jie nusprendė padaryti dokumentą netinkamu skaityti. Jeigu jis bus netinkamas skaityti, tai nebus ir konstitucinis, daugmaž tokia buvo idėja“, rašo dienraštis.
ES lyderiai susitarė, kad nei viena ES priklausanti valstybė nerengs referendumo naujajai sutarčiai patvirtinti (išskyrus Airiją, kuri privalo tai padaryti pagal savo konstituciją). Vietoj to sutartį ratifikuos nacionaliniai parlamentai. „Tarp tautos ir vyriausybės egzistuoja tam tikras atotrūkis, – pripažino Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. – Šiandien referendumas sukeltų pavojų Europai. Jei mes Prancūzijoje surengtume referendumą, tai sutarties nebūtų.“
Kai Lisabonos sutarčiai bus pritarta visose ES valstybėse, Europos Sąjunga teisine prasme pavirs valstybe. Nacionalinės konstitucijos ir nacionaliniai parlamentai bus antraeiliai, o Europos Sąjunga įgis galimybę vienašališkai plėsti savo pačios įgaliojimus.
Europos politikai karštai trokšta parduoti savo nacionalinį suverenitetą ES, nes Briuselyje įsikūrę jos valdymo organai yra arba nerenkami (Europos Komisija), arba neatskaitingi (Europos Taryba), rašo „The Washington Times“. Dar daugiau: Europos Parlamentas – netikras parlamentas. Jis negali atmesti vadinamųjų ES direktyvų, kurias ES priklausančių valstybių nacionaliniai parlamentai privalo įtraukti į savo nacionalinę teisės sistemą. Jau šiandien iki 70 proc. įstatymų visoje eilėje ES valstybių rašomi Briuselyje.
Buvęs sovietinis disidentas Vladimiras Bukovskis pirmasis pavadino Europos sąjungą „ESSSR“. Jo manymu Europa pasuko totalitarinės valstybės kūrimo keliu (Bukovskis ES lygino su SSSR dėl to, kad jo manymu ir vienoje, ir kitoje valstybėje buvo siekiama „sunaikinti tautas“ – red.) Paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Bukovskis gavo leidimą tyrinėti slaptuosius sovietinės vadovybės dokumentus. Jis sakė buvęs labai nustebintas, kai perskaitė V.Giscardo d'Estaingo pokalbio su tuometiniu Sovietų sąjungos lyderiu M. Gorbačiovu stenogramą. Buvęs Prancūzijos vadovas tada pareiškęs Gorbačiovui, kad „po 15 metų Europa taps federacine valstybe“. Jungtinių Europos Valstijų projektas po 2005 m. referendumų buvo trumpam atidėtas, tačiau Europos lyderiai sugebėjo Lisabonoje jį vėl užkelti ant bėgių.
„Dabartinė situacija iš tiesų niūri. Pagrindinės politinės partijos visiškai apsvaigusios nuo naujojo ES projekto. Nė viena iš jų realiai jam neprieštarauja. Jos tapo labai korumpuotos. Kas apgins mūsų teises?“ – klausia Bukovskis.
Pasak dienraščio, Amerikoje kandidato į prezidentus Rono Paulo, „baltosios varnos“ respublikonų stovykloje, šalininkai tvirtina, kad atotrūkis tarp politinės vadovybės ir tautos didėja. Todėl, jų manymu, turėtų įvykti antroji Amerikos revoliucija.
Turint galvoje dar didesnį atotrūkį tarp valdžios ir žmonių Europoje, senajame žemyne tokios revoliucijos poreikis yra didesnis, rašo „The Washington Times“. Jei ES Reformų sutartis bus ratifikuota, tai tokios senos šalys, kaip Anglija, Prancūzija, Danija ir Vengrija praras suverenitetą. Jas praris Jungtinės Europos Valstijos, kurias buvęs sovietinis disidentas įvardijo kaip ESSSR.
