Šalies branduolinių pajėgų vadovas Ali Akbaras Salehi teigė, kad incidentas objekte, esančiame dykumoje, centrinėje Isfahano provincijoje, yra „branduolinio terorizmo“ aktas. Kibernetinė ataka įvyko praėjus dienai po to, kai Teheranas Natanzo objekte, kuris yra pagrindinė šalies urano sodrinimo programos dalis, pristatė naujas pažangias urano sodrinimo centrifugas.
Centrifugos yra proceso dalis kuriant sodrintą uraną, kuris gali būti naudojamas reaktoriaus kurui gaminti, tačiau taip pat gali būti panaudojamas branduoliniams ginklams kurti. A. A. Salehi neįvardijo, kas yra atsakingas, tačiau paragino tarptautinę bendruomenę „kovoti su šiuo branduoliniu terorizmu“ ir pridūrė, kad Iranas „pasilieka teisę imtis veiksmų prieš kaltininkus“.
Izraelio žiniasklaida teigė, kad už tai atsakinga Izraelio šnipų agentūra „Mossad“. Oficialaus komentaro nebuvo.
Sekmadienį Irano žiniasklaida pranešė, jog Irano atominės energijos organizacijos (AEOI) atstovas spaudai teigė, kad incidentą sukėlė elektros paskirstymo tinklo problema ir kad niekas nebuvo sužeistas.
Tai nėra pirmasis incidentas objekte. Praėjusių metų liepą kilo gaisras, kuris, Irano teigimu, buvo bandymas pakenkti šalies branduolinei programai.
2010 m. „Stuxnet“ kompiuterinis virusas, sukurtas siekiant perimti programuojamą pramoninę valdymo sistemą ir sukelti įrangos veikimo sutrikimus, buvo atrastas po to, kai jis buvo panaudotas atakoje prieš Natanzą.
Dauguma mano, kad 2010 m. virusą sukūrė JAV ir Izraelis.
Dabartinis incidentas įvyko, kai Vašingtonas ir Teheranas stengėsi atgaivinti 2015 m. Branduolinį susitarimą, kurio 2018 m. atsisakė buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Branduoliniame susitarime sodrinto urano kiekis, kurį Iranas gali pagaminti ir laikyti, ribojamas iki 3,67 proc.
Uranas, prisodrintas iki 90 proc. ir daugiau, gali būti naudojamas branduolinių ginklų gamybai.
Prezidentas D. Trumpas pritaikė Izraeliui ekonomines sankcijas, kurios buvo panaikintos pagal 2015 m. susitarimą, bijodamas šalies ketinimų įgyvendinti branduolinės energijos programą.
Iranas, kuris pareiškė nenorintis branduolinių ginklų ir paneigęs bandymą pagaminti branduolinę bombą, atsisakė derėtis dėl pakeisto susitarimo ir nuo to laiko pažeidė daugybę įsipareigojimų, įskaitant urano sodrinimo padidinimą iki 20 procentų ir medžiagų kaupimą.
Abi tautos vedė netiesiogines derybas, kaip atnaujinti visišką susitarimo laikymąsi.
A. A. Salehi pareiškė, jog Iranas „toliau tobulins savo branduolines technologijas ir panaikins slegiančias JAV sankcijas“ tam, kad „sužlugdytų tuos, kurie vadovavo šiam teroro aktui“.
„Veiksmai, nukreipti prieš Natanzo teritoriją, rodo, kad nepritariama Irano pramoninei ir politinei pažangai siekiant užkirsti kelią reikšmingai Irano branduolinės pramonės plėtrai, – pridūrė jis. – Smerkdamas šį niekingą žingsnį, Iranas pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) turi kovoti su šiuo branduoliniu terorizmu, ir pasilieka teisę imtis veiksmų prieš kaltininkus“.
TATENA, JT branduolinė stebėjimo įstaiga, kuri stebi objektą, teigė žinanti apie žiniasklaidos pranešimus, tačiau šiame etape komentarų neturi.
Įtampa tarp Irano ir Izraelio pradėjo augti po to, kai žuvo Mohsenas Fakhrizadehas, kurį Vakarų žvalgybos tarnybos vertino kaip Irano branduolinių ginklų programos sumanytoją.
