Prieš 60 metų, 1952 metų gruodžio16 dieną, buvo areštuotas buvęs SSRS MGB GUO(Valstybės saugumo ministerijos Vyriausiosios apsaugos valdybos) viršininkas generolas leitenantas Nikolajus Vlasikas. Savo buvusio vyriausiojo asmens sargybinio likime labai keistą vaidmenį suvaidino Stalinas, rašo kommersant.ru.
"Jiems buvo svarbu apdergti mane"
1949 metais, po sėkmingo atominės bombos išbandymo, Berija vėl ėmė naudotis Stalino prielankumu: "Reikia pasakyti tiesiai ir sąžiningai, - rašė Vlasikas, - po karo vyriausybės vadovas kalbėjo ir aiškiai reiškė savo nepasitenkinimą Berija, bet jis tai siejo labiau su nesugebėjimu, nemokėjimu ir silpnu valstybės saugumo organų darbo išmanymu, bet jokiu būdu nereiškė jam politinio nepasitikėjimo. Aš taip supratau. Ir visa tai greitai praėjo. Vyriausybės vadovas, priešingai, labai gyrė jį pabrėžtinai po vienos iš didelių vyriausybės užduočių įvykdymo. Man buvo aišku ir suprantama, kad jis pakeitė požiūrį apie praeitus Berijos darbo trūkumus, dirbant jam Valstybės saugumo ministerijoje".
Būtų galima daryti prielaidą, kad būtent dėl Stalino prielankumo Berijai atsirado nauja galimybė atsikratyti Vlasiku. Buvusio GUO viršininko laiške Vorošilovui sakoma:
"Rinkdami medžiagą dar nuo 1948 metų, kurią tikrino jau pats vyriausybės Vadovas, jie per Abakumovą lindo į visas mano intymaus gyvenimo smulkmenas, išpūsdami viską neįtikėtinose ribose, iškraipydami tikrovę... Visą šią purviną puokštę, matyt, pranešė vyriausybės vadovui, po to ir iškilo klausimas CK Politiniame biure - apie negerą padėtį Vyriausioje apsaugos valdyboje".
Politinio biuro nutarimu buvo sudaryta komisija SSRS MGB GUO veiklai tirti:
"Komisijos, kuriai pirmininkavo drg. Malenkovas ir labai aktyviai dalyvavo Berija ir kiti P. B. [Politinio biuro] nariai, rezultatas buvo tas, kad mane pašalino iš partijos, nušalino nuo darbo, visiškai nesilaikant reikiamo Valdybos perdavimo ir dokumentacijos palikimo ir panašiai. Skubiai buvau nukreiptas MVD [Vidaus reikalų ministerijos] žinion į Asbesto miestą Urale dirbti lageryje - Lagerio valdybos viršininko pavaduotoju, tuo pačiu nebeturėjau galimybės gintis kaltinamas dėl negeros padėties, kuri pasirodė esanti Valdybos aparate."
Vlasikas buvo atleistas iš GUO viršininko pareigų 1952 metų gegužę, o metų pabaigoje areštuotas.
Pirmasis kaltinimas, kaip rašė Vlasikas, buvo tas, kad jis pražiūrėjo daktarus žudikus tarp Kremliaus daktarų. "Aš buvau areštuotas 1952 metų gruodžio 16 dieną. Buvusios MGB ypatingai svarbių bylų tardytojai pateikė man kaltinimus, kad aš, būdamas MGB Vyriausiosios apsaugos valdybos viršininku, neužtikrinau Kremliaus sanitarijos valdybos, kurią aptarnavo man patikėta valdyba, gydytojų profesorių teroristinės šnipų organizacijos savalaikio išaiškinimo agentūriniu čekistiniu stebėjimu užtikrinant atsakingų partijos ir vyriausybės darbuotojų gydymą. Man taip pat pateikė kaltinimą, kad aš nesiėmiau atitinkamų priemonių, gavęs signalą iš gydytojo Timošuk ir neatlikau ligonio drg. Ždanovo gydymo tyrimo, kuo padėjau priešams profesoriams nuslėpti savo piktą kėslą. Tuo pačiu tapau netiesioginiu kenkėjų ir liaudies priešų organizacijos bendrininku". Kitas kaltinimas nepasižymėjo naujumu:
"Antrasis kaltinimas - naudojimasis tarnybine padėtimi. Naudojausi produktais saugomame objekte valstybės sąskaita".
Pagaliau, trečiasis kaltinimas buvo susijęs su Vlasiko moraliniu nuosmukiu ir jo neišrankumas renkantis draugus: "Apie neaiškius ryšius ir pažintis. Pavyzdžiui, ilgą laiką palaikiau ryšį su Raudonosios aikštės dailininku apipavidalintoju Stenbergu Vladimiru Augustovičiumi, nekeliančiu politinio pasitikėjimo, kuris buvo areštuotas, apkaltinus šnipinėjimu. Pasikeitus vadovybei ir atlikus patikrinimą iš kalėjimo buvo paleistas.
Dėl šių klausimų ir prasidėjo mano tardymas. Ir šių melagingų man pateiktų kaltinimų pagrindu ir buvo suformuluota išvada, kurią, kaip ir mano areštą, patvirtino liaudies priešas, buvęs ministro pavaduotojas Goglidzė, pritaikius RSFSR Baudžiamojo kodekso 193 straipsnį, kaip nepateisinusio pasitikėjimo. Pritaikius vos ne 25-30 metų laikotarpio visų mano pažįstamų labiausiai žeminančius patikrinimus, rengiant jų apklausas, panaudojant seną jau patikrintų bylų, kaip Stenbergo, medžiagą".
Įdomiausia buvo tai, kad paskirtas po Abakumovo arešto SSRS Valstybės saugumo ministru Semionas Denisovičius Ignatjevas jau gaudėsi Vlasiko ir Stenbergo santykiuose. Bet naujoji Valstybės saugumo vadovybė, vadovaujama Berijos, ėmėsi Stenbergo ir Vlasiko su visu rimtumu ir galia:
"Apie Stenbergo bylą aš pats pasakiau per pirmąją mano apklausą po suėmimo. Prašiau tardytojų užsirašyti, kad šią bylą tikrino buvęs ministras Ignatjevas ir darė apie ją pranešimą CK, be to, man pasakė, kad šioje byloje norėjo sukompromituoti Vlasiką, o Stenbergo byla neverta jokio dėmesio, Stenbergą norėjo areštuoti, Ignatjevas davė man nurodymą perspėti Stenbergą apie plepalus, o bylą atiduoti į archyvą, o kokių nors nesusipratimų atveju remtis juo. Kiek aš beprašiau atspindėti tai protokoluose, man to neleido. Jį suėmė ir pritaikė, kaip ir man, patį griežčiausią režimą ir neleistiną tyčiojimąsi".
Vlasikas smulkiai aprašė jam pritaikytus tardymo metodus, visiškai įprastus žinybai, kurioje jis ištarnavo daugiau kaip tris dešimtmečius: "Žinoma, aš, būdamas tokio amžiaus ir turėdamas tokią sveikatą, negalėjau atlaikyti. Man pakriko nervai, aš buvau visiškai sukrėstas ir praradau absoliučiai bet kokią savitvardą ir blaivų protą, o paskui sekė infarktas, kadangi prieš šiuos baisius išbandymus paaštrėjo mano susirgimo simptomai - galvos skausmai, nepaliaujamos haliucinacijos ir košmarai. Ištisus mėnesius aš buvau be miego.
Tokioje būsenoje prieš mane fabrikavo iš anksto paruoštus protokolus. Aš net negalėdavau perskaityti juose surašytų mano atsakymų, tiesiog sklindant keiksmams ir grasinimams, su uždėtais aštriais, iki kaulų įsiėdusiais antrankiais buvau priverstas pasirašinėti šią baisią man kompromitaciją, kurioje kiekviena smulkmena buvo padabinta 90 procentų melo, kadangi tuo metu būdavo nuimami antrankiai ir žadama leisti man miegoti, ko niekada nebūdavo, kadangi kameroje tęsėsi savi kvotimai, labiau užmaskuoti, bet ir labiau kankinami, veikiantys moraliai ir fiziškai".
Jis tikėjosi, kad jį, kaip ir Fedosiejevą 1948 metais, išsikvies parodymams patikrinti Stalinas, sužinos, kad parodymai išgauti kankinant, ir paleis. Bet vadas jau nebegalėjo jo išsikviesti:
"Aš pagalvojau apie viską, kada susidūriau su tokio tardymo faktu, ir ypač kai mane iškvietė apklausai pas Beriją ir Kobulovą, kur jie parodė man laikraštį apie vyriausybės vadovo mirtį, apie ką man nebuvo žinoma. Aš čia tik sužinojau, kad jie vėl stojo vadovauti MGB. Jiems buvo svarbu apdergti mane, ką jie ir padarė ir pasiekė savo". Bet labiausiai stebėtinas atradimas Vlasikui dar buvo prieš akis. Prieš Berijos apklausą jį išsikvietė SSRS Vidaus reikalų ministerijos ypatingai svarbių bylų kvotos padalinio viršininkas generolas leitenantas Vlodzimirskis:
"Jis pareikalavo iš manęs parodymų apie tai, kad aš papasakočiau, kokius pokalbius turėjau su vyriausybės vadovu apie buvusią MGB ir MVD vadovybę. Jis pasakė, kad aš daviau charakteristikas, kuriomis vadovaujantis buvo nušalinti nuo darbo MGB dideli operatyvinio darbo vadovai ir taip padaryta žalos valstybei, turėdamas omenyje Merkulovo, Kobulovo, Berijos, savęs ir kitų nušalinimą. Aš kategoriškai atsisakiau duoti bet kokius parodymus šiuo klausimu... Ir štai dabar aš galutinai įsitikinau, kad šis mano ir vyriausybės vadovo pokalbis jiems tapo tikrų tikriausiai žinomas, mane tai apstulbino. Štai kodėl jie mane atleido ir pašalino iš partijos".
Laukite tęsinio
