Rusiją vėl drebina sprogimai. Šį kartą jie nuaidėjo tik 600 kilometrų nuo Sočio, kur vasario 6-ąją prasidės olimpinės žaidynės. Ir nors rusų spauda teigia, kad tai ne teroro išpuolis, o banditų sąskaitų suvedinėjimas, tačiau daugelis pasaulyje prisimena, kad Čečėnų karo vadas Doku Umarovas dar liepą paragino džihadistus „maksimaliai stengtis“ sužlugdyti Sočio olimpiadą.
Sprogdino reketininkai?
Pranešama, kad praėjusio penktadienio vakarą Dagestano sostinėje Machačkaloje nugriaudėjo du galingi sprogimai. Iš pradžių užpuolikas granatsvaidžiu apšaudė pastatą, kuriame įsikūręs restoranas „Golden Empire“ („Auksinė imperija“) ir viešbutis. Paskui sprogo šalia pastato stovėjęs automobilis „Žiguli“. Vietinių ir turistų pamėgtoje vietoje buvo sužalota 17 žmonių. Tarp sužeistųjų ir penki policininkai.
Policija tuoj pat iškėlė versiją, kad šis nutikimas jokiu būdu ne teroristinis aktas, o banditų sąskaitų suvedimas su pastato šeimininkais. Atseit, restorano ir viešbučio valdytojas Seipula Abdulmutalimovas anksčiau mokėjo duoklę banditams, tačiau šį kartą atsisakė tai padaryti. Žurnalistams jis pasakojo, kad paskutiniu metu jis susilaukė grasinimų nužudyti ir buvo net sustiprinęs apsaugą savo restorane.
S. Abdulmutalimovo teigimu, prieš trejetą mėnesių nusikaltėliai jau kartą mėgino susprogdinti jo restoraną – į pirmą aukštą per langą buvo įmestas sprogmuo, tačiau jis nesprogo.
Šeštadienį Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad įtariamieji išpuolio organizatoriai buvo apsupti viename name Semendero kaime. Iki jo pareigūnai atsekė pagal automobilį, kuris buvo pastebėtas prie sprogdinto restorano. Pareigūnams pradėjus derybas apsuptieji ėmė šaudyti. Per susišaudymą nukauti septyni žmonės. Vienas iš nukautųjų – Machačkalos gaujos vadeiva Mahmudas Alijevas. Taip pat nušauta ir Zaira Alijeva, 2008 metais nužudyto vieno gaujos nario našlė. Anot pareigūnų, prieš prasidedant operacijai jai buvo pasiūlyta palikti namą, tačiau ji tai daryti atsisakė.
Susiejo su Volgogradu
Įtariama, kad moteris buvo rengiama kaip savižudė sprogdintoja, rašo „Ria.ru“. Pasirodė pranešimų, kad ji buvo artima savižudės Naidos Achijalovos, pernai spalio mėnesį Volgograde susprogdinusios autobusą, draugė. Zaira kartu su dar viena tautiete, praėjus savaitei nuo spalio mėnesio sprogdinimo Volgograde, buvo išvykusios iš Machačkalos. Po kurio laiko moteris grįžo atgal į miestą.
Taigi, rusai, visus įtikinėdami, kad tai eilinis banditų išpuolis, patys jį paneigė susieję jį su Volgogradu.
O volgogradiečiai vis dar negali atsitokėti po tragedijos, kai prieš pat naujus metus, vidurdienį, geležinkelio stotyje nugriaudėjo sprogimas, pražudęs 17 žmonių. Netrukus aukų dar padaugėjo, nes buvo susprogdintas ir troleibusas. Per akimirką iš 15-ojo troleibuso liko tik rūkstantis laužas, kuris liudininkams priminė sudegusią skardinę. Žuvo dar 14 žmonių, įskaitant ir nė metų neturintį kūdikį.
„Ir vienas, ir kitas sprogstamasis užtaisas buvo pripildytas vienodų žalojančių detalių. Tai patvirtina versiją, kad teroro aktai yra susiję“, – po nelaimių neabejojo Rusijos tyrėjai. Teroro išpuoliai buvusio sovietų galybės simbolio Stalingrado gyventojams sukėlė šoką ir paniką. Išpuolių aukos patyrė smegenų sukrėtimą, plyšo ausų būgneliai, lūžo kaulai, atsivėrė šiurpios žaizdos nuo nudegimų ir skeveldrų.
Londonas lėšų nepagailėjo
Po tokių įvykių olimpiados išvakarėse galima pabandyti paanalizuoti, kaip nuo teroristų saugojosi britai. Teisė pravesti 2012-ųjų metų olimpiadą Londone buvo gauta 2005-ųjų liepos 6-ąją, o jau kitą dieną Londoną sudrebino sprogimai. Per liepos 7-osios savižudžių sprogdintojų išpuolius, kuriuos Londono metro įvykdė keturi britai islamistai, žuvo 51 žmogus ir dar per 700 buvo sužeista. Tuomet teroristai susprogdino tris bombas metro traukiniuose, dar po valandos buvo susprogdintas autobusas su keleiviais. Londono metro darbas buvo paralyžiuotas keletą dienų.
Todėl nenuostabu, kad britai olimpiados saugumui skyrė ne ką mažiau dėmesio nei sporto arenų statybai. Organizatoriai sportininkų ir žiūrovų saugumui lėšų negailėjo. Po olimpiados buvo pranešta, kad saugumui buvo išleista per milijardas dolerių.
Pagrindinis saugumą užtikrinančių pareigunų darbas buvo ne tas, kurį visi matė – raketinių kompleksų statyba Londone, kariniai laivai Temzėje, žiūrovų stebėjimas. Pagrindinis darbas virė nematomame fronte. Saugumo tarnybos vedė žvalgybinį darbą, tikrino sportininkų, delegacijų vadovų ir narių, laikinųjų ir nuolatinių sporto bazių darbuotojų, savanorių, žiūrovų biografijas, ryšius, pažiūras. Buvo patikrinta daugiau kaip pusė milijono žmonių duomenys. Britų spauda tai pavadino „pačiu didžiausiu patikrinimu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
Gėdingas „bardakas“
Saugumą olimpiadoje užtikrino 13 000 policijos pareigūnų ir 17 000 kariškių. Iš pradžių nebuvo galvojama, kad teks pritraukti tiek daug kariškių, tačiau organizatorius apgavo privati saugumo tarnyba „G4S“, kuri už 57 milijonus svarų sterlingų žadėjo olimpiados organizatoriams pasirūpinti saugumu, o likus dviems savaitėms iki žaidynių pradžios prisipažino, kad vieni negalės pateikti reikiamą skaičių darbuotojų. Vienas iš D. Britanijos parlamentarų tai pavadino „gėdingu bardaku“.
Vyriausybei neliko nieko kito kaip atšaukti iš atostogų dalį kariškių ir skirti juos olimpiados organizatorių žinion. Kariškiams buvo patikėta stebėti į varžybas ateinančius žiūrovus. Pati procedūra patekti į stadionus ir sales buvo beveik tokia pati kaip lipant į lėktuvus. Buvo ieškoma metalinių daiktų, apžiūrimi asmeniniai daiktai.
Raketos ant stogų
Ne mažiau kariškai buvo pastebimi ir toliau nuo olimpinio stadiono. Mieste buvo pastatytos priešlėktuvinės gynybos raketos, kilnojami zenitinės artilerijos įrenginiai. Raketos „žemė-oras“ stovėjo ant namų stogų, nes buvo bijomasi, kad teroristai gali pakartoti 2001-ųjų metų rugsėjo 11-ąją atliktus išpuolius su keleiviniais lėktuvais. Nors kariškiai gyventojams išaiškino, kad tos raketos bus panaudotos tik iškilus pačiai didžiausiai grėsmei ir šaudyti iš jų leidimus duos tik šalies vadovybė, tačiau kai kurie tų namų gyventojai liko nepatenkinti. Vieno penkiolikaukščio Leitonstaune gyventojai dėl to vyriausybę padavė net į teismą, tačiau pralaimėjo. Olimpiados saugumas buvo pirmoje eilėje.
Pats neįprasčiausias įrenginys, panaudotas Londono olimpiadoje, buvo garsinės patrankos. JAV sukurta akustinė sistema leidžia pasiųsti perspėjimo signalą ir įsakymą dideliais atstumais. Tokiu pačiu atstumu galima pasiųsti ir aukšto dažnumo skausmą sukeliančias bangas. Ta LRAD sistema buvo sumontuota laive, kuris stovėjo Londono centre.
Karališkosios jūrų tarnybos pėstininkai, apsiginklavę šaunamaisiasi ginklais, plaukiojo po Temzę.
Po žaidynių buvo paskelbta ir apie efektingą specialiųjų tarnybų darbą. Britams nereikėjo nei sugriežtinti emigracijos tarnybų darbo, nei įvesti ypatingą padėtį, kad užtikrintų saugumą ne tik olimpiadoje, bet ir po jos.
Rusams su operatyviniu žvalgybiniu darbu, matyt, sekasi sunkiau, nes sprogimai olimpiados išvakarėse aidi vis arčiau Sočio – nors jau prieš mėnesį regione paskelbta ypatinga padėtis.
Kiek rusai skiria saugumui neskelbiama. Pranešta, kad žiemos olimpiadai skirta 47 milijardai dolerių, nors iš pradžių buvo manoma, kad užteks 12 milijardų. Sočio olimpinių žaidynių organizatoriai giriasi, kad 2014-ųjų žiemos olimpiadoje bus sudarytos pačios geriausos sąlygos ne tik sportininkams bet ir žiūrovams. Tikimasi, kad bus pasiekti geri sportiniai rezultatai ir neiškils jokių keblumų dėl saugumo.
Olimpinių žaidynių saugumą užtikrins 40 000 kariškių ir policininkų. Panašiai kaip ir Londone, Sočyje, statant sporto rūmus, visur įrengti skaneriai, metalo detektoriai. Jau dabar olimpinio parko teritorija saugoma visą parą. Daug vilčių dedama į agentus, kurie stebės minią – žiūrovus prie stadionų, išskirs įtartinus, klausysis apie ką kalbama. Reikalui esant, jie galės būti sulaikyti.
Sukurta ir priešlėktuvinės gynybos sistema. Aplink miestą pastatyti zenitiniai raketiniai kompleksai, kurie turės užtikrinti saugumą visuose aukščiuose ir virš Juodosios jūros. Kontroliuojama beveik viskas, tačiau ar ta kontrolė efektyvi, pamatysime netrukus. Norėtųsi, kad šį kartą rusų darbai nesiskirtų nuo žodžių.
Padidėjus nuogąstavimams dėl mirtininkų sprogdintojų atakų, likus mėnesiui iki žaidynių, vadovavimą saugumo priemonėms perėmė Federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Nuo sausio 7-osios visuose padaliniuose, atsakinguose už svečių saugumą per žaidynes, skelbiama kovinė parengtis, – sakė nepaprastųjų situacijų ministras Vladimiras Pučkovas. – Kiekvienas objektas bus saugomas, bus įjungta stebėjimo iš kosmoso sistema.“
Be to, FSB renka informaciją apie pokalbius mobiliaisiais telefonais ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, o visi svečiai iš užsienio privalo užsiregistruoti internetu.
V.Putinas asmeniškai rūpinosi, kad jo šalis tinkamai pasiruoštų pirmosioms po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijos organizuojamomis olimpinėmis žaidynėmis, kurios vyks Juodosios jūros uostamiestyje, kurio gatvėse auga palmės.
2007 metais, kai Gvatemaloje buvo renkama šios olimpiados sostinė, prezidentas pareiškė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovams, jog jos šalis surengs pačias geriausias žaidynes.
Po to pažado greitai buvo duotas įsakymas Rusijos pramonės milžinėms modernizuoti nušiurusią komunistinių laikų Sočio architektūrą ir paversti šį kurortą futuristiniu miestu, kuris nepadarytų gėdos net Persijos įlankos emyratams.
Zbignevas JANKOVSKIS
AKISTATA
