E. Macrono teigimu, žvalgyba nustatė, kad 300 kovotojų iš „džihadistų grupuočių“ Sirijoje per Turkiją vyko į Azerbaidžaną. Prancūzijos prezidentas sakė, kad buvo „peržengta raudona linija, o tai – nepriimtina“, ir pareikalavo Ankaros pasiaiškinti.
Kovose dėl etninių armėnų provincijos Kalnų Karabacho, kuris 10-e dešimtmetyje per įnirtingą karą atsiskyrė nuo Azerbaidžano, Ankara remia savo seną sąjungininką Baku.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho ruseno dešimtmečius, o sekmadienį kilusios naujos kovos yra intensyviausios per daugelį metų.
Patvirtinta, kad per naujausias kovas žuvo kone 200 žmonių, įskaitant daugiau kaip 30 civilių. Nuogąstaujama, kad kovos gali virsti visapusišku karu su keliais frontais ir įtraukti regiono galias Turkiją ir Rusiją.
Kovoms penktadienį tęsiantis šeštą dieną, Kalnų Karabacho separatistų vyriausybės Gynybos ministerija pranešė, kad žuvo dar 54 jos kariai.
Pranešime sakoma, kad po „palyginti ramesnės nakties“ kovos vyksta palei visą fronto liniją.
Azerbaidžano gynybos ministerija taip pat pranešė, kad kovos veiksmai tęsiasi. Abi šalys teigia, kad priešininkas patyrė didelių nuostolių.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas anksčiau atmetė derybų galimybę.
Visgi penktadienį Armėnija pareiškė esanti pasirengusi darbui su tarptautiniais tarpininkais, derantis dėl paliaubų su Azerbaidžanu ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
Armėnijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jerevanas pasirengęs dirbti su Prancūzija, Rusija ir JAV, kaip tarpininkaujančiomis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Minsko grupės šalimis, siekiant „atkurti paliaubų režimą“.
Rusija, JAV, Prancūzija ragina derėtis
Rusija ir Vakarų šalys spaudė tuojau pat nutraukti ugnį ir pradėti derybas, o Turkija demonstravo tvirtą paramą Baku ir kaltino Armėniją okupavus Azerbaidžano žemes.
E. Macronas Ankarą perspėjo ketvirtadienį per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje. Jis paragino „visas NATO partneres pripažinti, kad toks NATO narės elgesys egzistuoja“.
Bendrame ketvirtadienio kreipimesi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir E. Macronas paragino Armėnijos ir Azerbaidžano vadovus nedelsiant ir besąlygiškai atnaujinti derybas dėl padėties Kalnų Karabache sureguliavimo.
Rusija taip pat užsiminė, kad daro diplomatinių pastangų su Turkija pažangą. Pasak Maskvos, jos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Mevlutas Cavusoglu patvirtino, kad yra pasirengę „glaudžiam koordinavimui“ padėčiai stabilizuoti.
Jerevanas priklauso Maskvos vadovaujamam kariniam buvusių sovietinių respublikų aljansui ir kaltina Turkiją tiesiogiai remiant Azerbaidžaną: dislokuojant orlaivius ir siunčiant samdinius iš Šiaurės Sirijos kovoti Kalnų Karabache.
Armėnija nuo sekmadienio patvirtino 158 savo karių ir 13 civilių žūtį. Azerbaidžanas nepranešė apie jokius žuvusius karius, bet sakė, kad per armėnų vykdytą apšaudymą žuvo 19 civilių.
Kalnų Karabacho paskelbta nepriklausomybė nuo Azerbaidžano 10-o dešimtmečio pradžioje išprovokavo karą, nusinešusį 30 tūkst. gyvybių. Tačiau Kalnų Karabacho nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija.
Armėnija ir Kalnų Karabachas sekmadienį paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją, o Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose.
Derybos konfliktui išspręsti yra įstrigusios nuo 1994 metų ugnies nutraukimo susitarimo.
