„Armėnijos ministras pirmininkas paprašė Rusijos prezidento pradėti skubias konsultacijas, siekiant nustatyti pagalbos rūšį ir dydį, kurį Rusijos Federacija gali suteikti Armėnijai jos saugumui užtikrinti“, – sakoma ministerijos pranešime.
Šis pranešimas, kuris dar labiau didina konflikto eskalavimo perspektyvą, buvo paskelbtas penktadienį Ženevoje vykusiose derybose Armėnijai ir Azerbaidžanui nesugebėjus susitarti dėl naujų paliaubų Kalnų Karabacho konflikte.
Rusija turi Armėnijoje karinę bazę ir yra sudariusi gynybos sutartį su Jerevanu.
Armėnija ir Azerbaidžanas jau kelis dešimtmečius negali išspręsti teritorinio ginčo dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų kontroliuojamo Azerbaidžano regiono, kuris atsiskyrė nuo Azerbaidžano per niokojantį karą, kilusį 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Šis konfliktas pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Ilgai rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, tarp šalių kilus įnirtingiems susirėmimams, kurie nesiliauja nepaisant tarptautinių pastangų įtikinti Baku ir Jerevaną susitarti dėl tvarių paliaubų.
Pastarosiomis dienomis susirėmimai suintensyvėjo, vėl raketomis ir sviediniais apšaudomos civilių gyvenamos teritorijos.
Rusija anksčiau yra sakiusi, kad jos gynybos paktas su Armėnija netaikomas Kalnų Karabacho regionui.
Tačiau N. Pašinianas laiške V. Putinui teigė, kad karo veiksmai artėja prie Armėnijos sienų, ir pakartojo, kad Azerbaidžano sąjungininkė Turkija remia Baku, sakoma pranešime.
Jis paprašė Maskvos pagalbos, remdamasis glaudžiais abiejų šalių ryšiais ir 1997 metų sutartimi dėl draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos.
Jerevanas ir Baku buvo tris kartus susitarę dėl ugnies nutraukimo per derybas, tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir JAV, tačiau tos paliaubos greitai žlugo.
Pranešama, kad nuo rugsėjo 27 dienos abiejose pusėse jau žuvo per 1 200 žmonių, tūkstančiai gyventojų buvo priversti palikti savo namus, bet manoma, kad tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis.
