„Jeigu jau rimčiau kalbėti, tai pagrindinė Putino kalbos dalis – „neleisti globalaus karo“. Supraskite – branduolinio pavojaus ir „… baisaus susidūrimo su NATO“ atšaukimas“, – rašė savo „Facebook“ paskyroje O. Arestovyčius.
Jis taip pat mano, kad V. Putinas yra „senas, ligotas, mirtinai persigandęs žmogelis“. „Imperijos valdytojas Putinas galų gale susitiko su Putinu, kuris tampė lagaminą su šio pasaulio stipriaisiais. Ratas užsidarė. Jo pabaiga arti. Jo pomirtinis likimas bus siaubingas“, – pažymėjo ekspertas iš Ukrainos.
Savo „Pergalės dienos“ kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad karas Ukrainoje – „perspėjamasis atsakas NATO agresijai“. Rusijos diktatorius teisino karinius veiksmus ir kaltino JAV dėl įvykių Ukrainoje.Nepaisant daugelio analitikų ir karo ekspertų prognozių, V. Putinas nepaskelbė oficialiai karo Ukrainai ir mobilizacijos pačioje Rusijoje.
V. Putinas: rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį atidarydamas kasmetinį paradą, skirtą vadinamajai Pergalės dienai pažymėti, pareiškė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“.
Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusiems tūkstančiams karių V. Putinas sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tęsia kovą su „nacizmu“. Jis patikino, kad Rusija nesiekia išplėsti karo ir sakė, kad svarbu „padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų“.
Pasak jo, Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje yra „savalaikis ir būtinas atsakas į Vakarų politiką“ ir „prevencinis žingsnis siekiant išvengti agresijos“.
V. Putinas savo kalboje nepadarė jokių svarbių pranešimų, nors Vakaruose manyta, kad jis galėjo pasinaudoti metinėmis ir paskelbti apie karo Ukrainoje eskalavimą arba visuotinę mobilizaciją Rusijoje.
Vietoje to V. Putinas siekė sutelkti visuomenės paramą, susiedamas karą Ukrainoje su tuo, ką rusai vadina Didžiuoju Tėvynės karu.
Kreipdamasis į Rusijos pajėgas Ukrainoje, jis sakė: „Jūs kovojate už Tėvynę, už jos ateitį, kad niekas nepamirštų Antrojo pasaulinio karo pamokų.“
V. Putinas dėl karo kaltino Ukrainą ir Vakarus, sakydamas, kad Kyjivas ir jo sąjungininkai rengė „invaziją į mūsų istorines žemes“, įskaitant daugiausia rusakalbį Donbaso regioną ir 2014 metais Maskvos aneksuotą Krymą.
„Buvo sukurta absoliučiai nepriimtina grėsmė mums tiesiogiai prie mūsų sienų“, – sakė V. Putinas, atkreipdamas dėmesį į NATO ginklų tiekimą Ukrainai ir užsienio instruktorių dislokavimą.
V. Putinas tvirtino, kad Rusija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik imtis prevencinio atsako į „agresiją“, ir pavadino tai „vieninteliu teisingu sprendimu suvereniai, stipriai ir nepriklausomai šaliai“.
Kremliaus šeimininkas sakė, kad kai kurie pirmadienio parade dalyvavę kariai atvyko tiesiai iš fronto Ukrainoje.
Jis neužsiminė apie tai, kad karas, Maskvos vadinamas „specialiąja karine operacija“, tęsiasi jau daugiau nei du mėnesius, tačiau pripažino, kad žuvusių karių šeimos patyrė „nepataisomą netektį“, ir pažadėjo joms valstybės paramą.
Pirmadienį Raudonojoje aikštėje susirinko apie 11 000 karių ir daugiau nei 130 karinių transporto priemonių. Planuotas Rusijos karinių lėktuvų pasirodymas buvo atšauktas dėl, kaip pranešta, blogų oro sąlygų.
Atvykęs V. Putinas paspaudė rankas žiūrovų tribūnose sėdintiems veteranams, kurių krūtines puošė medaliai.
Paradą atidarė gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Rusijos sausumos pajėgų vadas Olegas Saliukovas, važiavę per Raudonąją aikštę atvirais automobiliais, o išsirikiavę kariai šaukė „Valio!“.
Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną.
Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas V. Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.
Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdo Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.
