Apie tai, anot UNIAN, O. Arestovyčius kalbėjo „Feygin Live“.
Pasak jo, pavojingasis laikotarpis tęsis iki birželio 25–26 d. Tai susiję su sėkmingais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmais Juodojoje jūroje. Čia ukrainiečiai šią savaitę smogė rusų užgrobtai naftos gręžimo platformai.
„Jie turėtų pabandyti atsiskaityti už tai, kas įvyko Juodojoje jūroje. „Karštas“ deputatas prabilo, manau, kad galimas būtent toks „smūgis sprendimų priėmimo centrams“, – kalbėjo O. Arestovyčius.
Ukraina sako atakavusi Rusijos karių naudojamą gręžimo platformą Juodojoje jūroje
Primename, kad Ukraina antradienį pripažino, jog smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą.
Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.
Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas per spaudos konferenciją sakė, kad Rusija šią platformą naudoja kaip karinį objektą, kuriame saugoma „oro gynybos, radiolokacinės kovos ir žvalgybos įranga, padedanti rusams pasiekti visišką šiaurės vakarinės Juodosios jūros dalies kontrolę“.
Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.
Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“; jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.
S. Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.
Bent vieną smūgį patvirtino S. Bratčukas, kuris sakė, kad tokios platformos yra „teisėti Ukrainos kariniai taikiniai“.
„Tai nedidelis garnizonas. Tai ne tik platforma dujoms išgauti“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.
S. Bratčukas taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos „sudavė didelį smūgį Rusijos garnizonui“ strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, anksčiau užimtoje Rusijos pajėgų.
Tačiau jis pripažino, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas vis dar dominuoja šioje teritorijoje.
„Jie yra už 80–100 km nuo pakrantės, o priešo taktika – raketos, raketos ir dar kartą raketos“, – sakė jis.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybės narės, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyksta aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų.
