Paskutinioji Čekijos žvalgybos ataskaita turėjo būti tarsi perspėjimas dėl suintensyvėjusios Rusijos bei kitų valstybių žvalgybinės veiklos, susijusios su JAV planuojamu priešraketinio gynybos skydo radaru, kuris bus įkurdintas netoli Prahos. Be to, užsienio šnipus labai domino strateginės čekų įmonės, kurios netrukus bus privatizuotos.
Kasmetinėje savo ataskaitoje, paviešintoje rugsėjo 25 dieną, Čekijos kontržvalgybos tarnyba BIS pareiškę, kad Rusijos agentai intensyviai darbuojasi tam, kad nuteiktų Čekijos visuomenę prieš planuojamą JAV radarą. „Rusijos šnipinėjimo veikla Čekijos Respublikoje pastaruoju metu pasiekė itin aukšto lygio intensyvumą“ – teigia kontržvalgyba, pridurdama, kad Rusijos šnipai siekė „kontaktuoti, infiltruoti ir įtakoti žmones, ar organizacijas, kurios turi įtaką viešajai nuomonei“.
Atskiroje ataskaitoje, paskelbtoje rugsėjo 29 dieną, Čekijos karinė žvalgyba (VZ) patvirtino BIS teiginius pareikšdama, kad pastebėjo „konkrečių interesų“ iš „užsienio tarnybų“ dėl JAV planuojamos radarų sistemos, kuriai Rusija itin priešinasi.
Ataskaitos paskelbto tuo metu, kai tarp Rusijos ir Vakarų egzistuoja padidinta įtampa dėl Maskvos karinės invazijos į Gruziją bei dėl JAV susitarimų su Čekija ir Lenkija, kuriais numatoma šios šalyse įkurdinti priešraketinio gynybos skydo dalis.
Politiniai manevrai
Ataskaitos sukėlė politinę įtampą pačioje Čekijoje, kur centro-kairės opozicija apkaltino proamerikietišką vyriausybę politizuojant žvalgybą prieš pat parlamentinį balsavimą, kuriame turi būti patvirtintas susitarimas dėl radarų bazės kūrimo. Be to, Čekijoje šį mėnesį vyks Senato ir vietos savivaldos rinkimai.
Vyriausybei trūksta tvirtos daugumos parlamente, kad būtų paremtas susitarimas dėl radaro ir JAV karių statuso.
„Tai tėra politinis manevras prieš rinkimus“ – teigia buvęs komunistinių laikų disidentas Petras Uhlis, remiantis opoziciją. „Tokie veiksmai yra ganėtinai įprasti. Oponuojanti pusė siekia surasti kažką negatyvaus, informaciją apie kitą pusę, kad žmonės nebalsuotų už juos“ – teigia politikas.
Kiti teigia, kad yra visiškai aišku, kad Rusijos ir kitos tarnybos, veikiausiai Irano, yra susidomėjusios ne tik radaru, bet ir visa Čekija, buvusia sovietine satelite, kurioje buvo dislokuoti dešimtys tūkstančių rusų karių ir kurioje Maskva turi ilgą žvalgybinių operacijų istoriją.
„Radarų bazė nekelia rusams jokios karinės grėsmės. Jie žino, kad jų branduolinis potencialas, garantuoja, jog jokio pavojaus nekils“ – teigia buvęs karinės žvalgybos direktorius Andoras Sandoras. „Tačiau visa tai susiję su įtakos zonomis ir siekiu turėti amerikietišką radarą mūsų teritorijoje. Aš manau, kad tai yra taškas, kuriame mes galutinai baigiame tą periodą, kai rusai galėjo daryti ką panorėję mūsų teritorijoje“ – kalbėjo A. Sandoras.
Galutinis Rusijos tikslas Čekijoje, kaip teigia kontržvalgyba, gali būti siekis susilpninti NATO bei Europos Sąjungą ir pasiekti, kad bent dalinai būtų atkurtas buvęs Maskvos „saugumo perimetras“ Vidurio Europoje.
Ataskaita, kurioje pateikiama mažai detalių, taipogi perspėjo dėl pernelyg didelės Prahos priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių ir vamzdynų. Be to, kalbama ir apie Rusijos siekius ateityje įtakoti elektros energijos gamybą šalyje. Šiuo atveju akivaizdžiai kalbama apie CEZ – Čekijos elektros monopolistę, kurią planuojama privatizuoti kitąmet.
Kai kurie analitikai išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos kompanijos gali siekti užsitikrinti CEZ kontrolę ir taip dar labiau sustiprinti Rusijos dominavimą energetikos srityje. Kiti išreiškė panašų susirūpinimą dėl Prahos Ružynės oro uosto, kuris taip pat bus privatizuotas kitais metais.
A. Sandoras teigia, kad vyriausybė turi išlaikyti daugumą abiejų kompanijų akcijų savo rankose. Tačiau dabartinė vyriausybė nelinkusi klausyti šių patarimų.
Darbuojasi užsienio jėgos
BIS ataskaitoje teigiama, kad Rusijos žvalgyba, dažniausiai po diplomatine priedanga, siekė įtakoti Čekijos politikus ir žiniasklaidą tam, kad padidintų visuomenės pasipriešinimą radarui. Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos šnipai siekė infiltruotis į kai kurias pilietines grupes, kurios pasisakydavo prieš radarą.
Pagrindinė radarui besipriešinanti grupė „Ne radarams“ neigia bet kokias sąsajas su Rusija.
Tačiau A. Sandoras, kuris konsultavo valdančiąją centro dešiniųjų „Pilietinės demokratijos partiją“, teigia, kad metodai, kuriais Rusijos žvalgybą siekė paveikti viešąją nuomonę, yra puikiai žinomi. Pavyzdžiui, jis teigia, kad rusų agentai padėjo platinti nuomonę, kad radaras esą pakenks aplinkai, sukels sveikatos problemų apylinkių gyventojams ir net sukels oro transporto incidentus.
„Yra daug būdų tai padaryti. Jie gali finansuoti skirtingas organizacijas, kurios atvirai veikia prieš radarą, tačiau jie neabejotinai tai padarys taip, kad tų grupių organizatoriai šito nė nesužinos“ – teigia A. Sandoras.
Žiniasklaidoje taip pat buvo kalbama, kad Rusijos šnipai esą perka žemę netoli Brdy karinės zonos, esančios už 90 kilometrų į pietvakarius nuo Prahos. Būtent šioje karinėje zonoje stovės radaras. Čekijos gynybos viceministras Martinas Bartakas teigia, kad tiek kontržvalgyba, tiek karinė žvalgyba veikia tam, kad žemė aplink Brdy karinę zoną neatsidurtų netinkamose rankose.
Veikia ne tik rusai
Nors ataskaitoje konkrečiai nėra minimas nė vienos žvalgybinės agentūros pavadinimas, skelbiama, kad „užsienio tarnybos“ domisi radaru. A. Sandoras teigia, kad omenyje greičiausiai turimas Iranas. „Aš būčiau labai nustebintas, jei iraniečiai čia nedirbtų. Kai tu atvirai pasakai, kad radarų bazė čia yra tam, kad sumažintų Irano branduolinės bei balistinių raketų programos pavojų, tada ganėtinai suprantama, kad iraniečiai norės žinoti, kas čia vyksta“ – teigė A. Sandoras.
Čekijos piliečiai, nenorintys, kad šalyje vėl pasirodytų užsienio kariai, skeptiškai žiūri į radarą. Egzistuoja nuomonė, teisinga ar ne, kad radaras pats savaime didina įtampą su Rusija, o čekai vėl atsiduria pusiaukelėje tarp Rytų ir Vakarų.
Rusija, kuri pareiškė nusitaikysianti į radarą, daug prisidėjo prie tokių nuotaikų kilimo. Rugpjūtį Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado pavaduotojas generolas Anatolijus Nogovicinas pareiškė, kad, priimdamas JAV priešraketinį gynybos skydą, tiek Lenkija, tiek Čekija tampa potencialios Rusijos atakos, galbūt net branduolinės, taikiniais.
Čekijos premjeras Mirikas Topolanekas teigia, kad radaras yra čekų įsipareigojimas sąžiningai prisidėti prie Vakarų saugumo užtikrinimo. Tačiau, artėjant JAV prezidento rinkimams ir ėmus siausti finansinei krizei, netyla kalbos, kad priešraketinio skydo ateitis yra miglota. Nauja Vyriausybė Vašingtone gali viską pakeisti.
Prahoje taip pat viskas nėra užtikrinta, nes M. Topolanekui parlamente trūksta aiškios daugumos, kad būtų ratifikuoti su Vašingtonu pasiekti susitarimai.
Opozicijoje esantys Socialdemokratai stipriai priešinasi radarų bazei. Artėjant Senato bei regioniniams rinkimams, buvęs premjeras socialdemokratas Jiris Paroubekas kaltina vyriausybę politizuojant žvalgybą, kad šios ataskaitos atitiktų valdančiųjų politikų interesus.
