Europos mastu pasigirsta vis garsesni raginimai geriau apsaugoti vaikus nuo interneto keliamų pavojų, taip pat kuo anksčiau juos mokyti kritiškiau vertinti viešoje erdvėje aptinkamą informaciją. Šios problemos aptartos Europos Parlamente (EP), kurio atstovai pateikė keletą susirūpinti tikrai verčiančių faktų.
Skaičiai kalba už save
Anot EP atstovų, beveik 15 proc. 10–17 metų amžiaus nepilnamečių interneto vartotojų gauna kurio nors pobūdžio seksualinių pasiūlymų. Taip pat net 34 proc. vaikų susiduria su seksualine medžiaga, kurios patys net neieškojo. „Europos jaunuoliai prie televizoriaus praleidžia iki 40 valandų per savaitę.
Prie interneto jie būna prisijungę 88 minutes (penkiolikmečiai ir šešiolikmečiai – po 2 valandas) per dieną, juo naudotis pradeda būdami vidutiniškai 9 metų, o kai kurie vaikai – kur kas jaunesnio amžiaus, dar nelankydami mokyklos ir nepažindami raidžių“, - rašoma EP rezoliucijoje.
Specialistai pabrėžia, kad internetas yra jaunuolių bičiulis, kuris dažnai yra artimesnis net už šeimą, mokyklą ir draugus: „9–16 metų jaunuoliai kompiuteriu naudojasi atlikdami mokyklinius darbus ir žaisdami (100 proc.), žiūrėdami vaizdo klipus (86 proc.), žaisdami su kitais, parsisiųsdami vaizdo ir muzikos įrašų ir keisdamiesi jais tarpusavyje (56 proc.), o galiausiai dalydamiesi rinkmenomis, lankydamiesi virtualiuose pokalbių kambariuose, tinklaraščiuose ir pasauliuose (23 proc.).“ Net 44 proc. jaunųjų interneto naudotojų pabrėžia jo teikiamas teigiamas galimybes ir nurodo esą jomis labai patenkinti. 38 proc. 9–12 metų amžiaus vaikų ir 77 proc. 15–16 metų amžiaus vaikų yra įsiregistravę socialiniame tinklalapyje. 16 proc. 9–12 metų amžiaus vaikų savo profiliuose prisistato nurodydami netikrą asmens tapatybę, o 27 proc. nurodo esą vyresni, nei yra iš tiesų.
Naršymas tampa vis individualesnis, nes 49 proc. vaikų prisijungia savo kambaryje, 33 proc. – mobiliuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu, 87 proc. – namuose ir 63 proc. – mokykloje. Be to, 50 proc. 11–16 metų amžiaus vaikų nurodo, kad jiems lengviau išreikšti save internete negu akis į akį.
Koją kiša naivumas
EP atstovai pabrėžia, kad nepatyrę ir naivūs vartotojai, tarp kurių gali būti vaikų, naršydami nelabai sąmoningai, be globos ir kontrolės, susiduria su įvairiais pavojais. Pavyzdžiui, privatumo pažeidimai, jų profilių naudojimas komerciniams tikslams, iškreiptas santykio su tikrove ir savo tapatybe įsivaizdavimas. „Internete siūlomas kenksmingas turinys su stipriu smurto, diskriminacijos, seksizmo, rasismo atspalviu. Tokie dalykai gali paskatinti vaikus vis dažniau naudotis internetu siekiant daugiau ar mažiau sąmoningai pažeisti savo orumą (siuntinėjant seksualinio turinio žinutes) ir kitų žmonių orumą (priekabiaujant elektroninėje erdvėje).
55 proc. jaunuolių nurodo suvokią interneto keliamą pavojų, 12 proc. 9–12 metų amžiaus vaikų nurodo, kad yra patyrę priekabiavimą (40 proc.) ir buvo paveikti seksualinio pobūdžio turinio ar požiūrio (25 proc.). Priekabiavimas internete, regis, papildo tikrajame gyvenime vykstantį priekabiavimą, jį išplečia ir skatina tokios elgsenos abipusiškumą“, - rašoma EP rezoliucijoje. Todėl tėvams ir mokytojams dažnai nepatogu ir sunku padėti jaunuoliams atskleisti teigiamą skaitmeninio pasaulio aspektą, tad jie lieka nuošalyje nuo vaikų „virtualiojo gyvenimo“, kuris gali kelti nepasitenkinimą tikruoju gyvenimu arba tapti tokio nepasitenkinimo padariniu.
Pateikiame dar keletą pastebėjimų iš EP rezoliucijos:
Internetas suteikia vaikams ir jaunuoliams nepaprastai vertingų priemonių, kurios gali būti naudojamos siekiant reikšti ar ginti nuomonę, gauti informacijos ir mokytis, taip pat reikalauti savo teisių, be to, tai nuostabi bendravimo priemonė, kuria naudojantis sudaromos atvirumo pasauliui ir asmenybės augimo galimybės, tačiau interneto aplinka ir socialinės žiniasklaidos šaltiniai kelią didelį galimą pavojų vaikų – vienų iš pažeidžiamiausių jo vartotojų – privatumui ir orumui. Internetas vaikams taip pat gali kelti pavojų dėl tokių reiškinių kaip vaikų pornografija, keitimasis smurtine medžiaga, elektroniniai nusikaltimai, gąsdinimas, priekabiavimas, vaiko viliojimas, galimybė vaikams gauti ar įsigyti teisiškai ribojamų arba pagal amžių netinkamų prekių ir paslaugų, pagal amžių netinkamos agresyvios ar klaidinančios reklamos skelbimas, suktybės, tapatybės vagystės, sukčiavimas ir panaši finansinio pobūdžio rizika, dėl kurios patirtis gali būti trauminė.
Mokyklose būtina rengti nuolatinius skaitmeninius mokymus pedagogams, kurie nuolat dirba su mokiniais. Primygtinai raginama Europos Komisiją įtraukti į savo svarbiausių prioritetų sąrašą vaikų apsaugą nuo agresyvios ar klaidinančios televizijos ir interneto reklamos. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas žalingų medžiagų, kurios gali pasiekti jaunimą, pvz., alkoholio, internetinei rinkodarai; pažymi, kad dėl internetinės rinkodaros metodų pobūdžio ir aprėpties, pvz., naudojimosi socialiniais tinklais, valstybėms narėms atskirai labai sunku stebėti alkoholio internetinę rinkodarą ir todėl šiuo požiūriu Komisijos veiksmai galėtų užtikrinti papildomą vertę.
