Du pranešimai apie esą rengtus pasikėsinimus į Čečėnijos Respublikos prezidentą Ramzaną Kadyrovą ne tik atskleidžia mastą, kuriuo jis yra nekenčiamas ir bijomas. Šie pasikėsinimai, kuriuos Čečėnijos prezidentas bandė nuneigti, rodo, kad R. Kadyrovas toli gražu nėra vienvaldis Čečėnijos šeimininkas.
Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas“, nepageidaujamą konkurenciją R. Kadyrovas jaučia iš mažiausiai 3 pagrindinių šaltinių. Visų pirma, pavojų jo valdžiai vis dar kelia nerimstantys islamo sukilėliai. Visų antra, jam nerimą kelia valstybinė Rusijos naftos kompanija „Rosneft“, kuri džiaugiasi turėdama monopolį Čečėnijoje išgaunamai naftai. Galiausiai Čečėnijoje dislokuotos Rusijos karinės pajėgos taip pat nėra suinteresuotos tuo, kad R. Kadyrovas įsigalėtų respublikoje.
Sukilimas tęsiasi
Nepaisant to, kad per paskutiniuosius 3 metus čečėnų sukilėliai patyrė daug nuostolių kovos lauke ir prarado nemažai patyrusių vadų, tačiau jie sugebėjo prisitaikyti prie esamų aplinkybių ir sugeba efektyviai veikti nuolat kintančioje aplinkoje.
Veikiausiai dėl to, kad Rusijos armija buvo itin prastai ginkluota ir apmokyta kovoti su sukilėliais, Kremlius prieš maždaug 4 metus nusprendė vykdyti vadinamąją „čečėnizacijos“ politiką, kurios esmė buvo siekis kooptuoti prorusiškus čečėnų kovotojus tam, kad šie padėtų kovoti su sukilėliais. R. Kadyrovas buvo ir tebėra vienos iš tokių grupuočių, geriau žinomų „kadyrovcų“ vardu, vadas. „Kadyrovcai“ bei kitos sukarintos grupuotės vykdė itin brutalią kovos kampaniją prieš sukilėlius bei civilius, kurie buvo įtariami remią sukilimą. Buvo suimti, kankinti bei nužudyti tūkstančiai žmonių. Kovotojai į tai atsakė imdami rengti koordinuotas atakas prieš prorusiškai nusiteikusias policijos bei saugumo pajėgas, „kadyrovcų“ grupuotės narių namus bei jų bendradarbius.
Čečėnų sukilėliai naudojasi taktika „smok ir bėk“ ir dabar ją sėkmingai eksportuoja į kitas Šiaurės Kaukazo respublikas, kuriose islamistų sukilimai plinta tarsi gaisras sausame miške. Atakų prieš prorusiškas policijos bei saugumo pajėgas itin padaugėjo Dagestane, Kabardino Balkarijoje, Ingušetijoje. Be to, ir Čečėnijoje tebesitęsianti kova neleidžia R. Kadyrovui teigti, kad sukilimas jau yra numalšintas.
R. Kadyrovo teiginiai, kad pasipriešinimo kovą dabar „tęsia tik maža grupė velnių, kurių skaičius beviršija 60 ar 70 žmonių“ yra kvestionuojama net Rusijos armijos. Jungtinių pajėgų Šiaurės Kaukaze vadas majoras generolas Nikolajus Sivakas laikraščiui „Krasnaja zvezda“ gegužį pareiškė, kad rezistentai nenutraukė pasipriešinimo kovos ir kad kovotojų gretos nuolat pasipildo jaunais žmonėmis. Negana to, N. Sivakas pripažino, kad vietiniai gyventojai arba palaiko kovotojus, arba geriausiu atveju lieka neutralūs jų atžvilgiu.
Puola „Rosneft“
Antras galvos skausmas R. Kadyrovui yra naftos kompanija „Rosneft“, kuri yra smarkiai susijusi su Kremliuje veikiančiomis interesų grupėmis bei kai kuriais Kremliaus vadukais. Čečėnijos vadovai pastaruoju metu itin mėgsta skaičiuoti gausias „Rosneft“ pajamas. Štai R. Kadyrovas pareiškė, kad praėjusiais metais, parduodama Čečėnijoje išgautą naftą, „Rosneft“ užsidirbo 20 mlrd. rublių (777 mln. dolerių). R. Kadyrovas reikalavo, kad šiuos pinigus naftos kompanija investuotų į negaluojančią Čečėnijos ekonomiką. Čečėnijos vyriausybė, kuriai priklauso 49 proc. „Rosneft“ antrinės įmonės „GrozNefteGaz“ akcijų, gauna vos 5 proc. už prekybą Čečėnijos nafta gautų pinigų.
Tiesa, R. Kadyrovas retai užsimena, kaip „Rosneft“ apskritai atėjo į Čečėnijos rinką. Būtent R. Kadyrovo tėvas Achmedas, atsidėkodamas už tai, kad tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2000 metais paskyrė jį respublikos prezidentu, davė „Rosneft“ leidimą išgauti Čečėnijos naftą. „Rosneft“ netgi teigė, kad A. Kadyrovas yra potencialus „GrozNefteGaz“ vadovas, tačiau šios pozicijos jis taip ir neužėmė.
R. Kadyrovo tėvas vėliau apgailestavo dėl sprendimo įsileisti „Rosneft“ į Čečėnijos rinką. 2004 metų kovą jis netgi svarstė galimybę sukurti nepriklausomą naftos kompaniją. Tačiau jau po poros mėnesių A. Kadyrovas žuvo per bombos sprogimą Grozno stadione. Nužudymo aplinkybės iki šiol taip ir neatskleistos.
Kliudo Rusijos armija
Galiausiai R. Kadyrovui ramybės neduoda ir Čečėnijoje dislokuoti Rusijos kariuomenės daliniai. Vieni duomenys skelbia, kad Čečėnijoje šiuo metu yra dislokuoti 38 tūkst. Rusijos karių. Tiesa, kitais duomenimis tų karių gali būti ir 70 tūkst. R. Kadyrovas reikalauja, kad Rusijos karių skaičius būtų smarkiai sumažintas ir jie atlaisvintų teritorijas, kurias dabar esą okupuoja neteisėtai. R. Kadyrovo atstovai teigia, kad Rusijos gynybos ministerija, vidaus reikalų ministerija bei Federalinė saugumo tarnyba dabar valdo 15 kartų daugiau žemės nei kad išsinuomojo prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą. Jei 1992 metais Rusijos gynybos ministerijos daliniai naudojosi žeme, kurios plotas siekė 3 754 hektarus, tai dabar ši teritorija esą išsiplėtė iki 31 tūkst. hektarų.
Šį mėnesį Čečėnijos vyriausybė paprašė Arbitražo teismo, kad būtų atšauktas leidimas Rusijos gynybos ministerijai registruoti nuosavybę bei naudotis žeme pietiniuose Čečėnijos Vedeno bei Šatojaus rajonuose, kur yra įsikūrusi tankistų apmokymo stovykla. Tiesa, R. Kadyrovas veikiausiai pamiršo, kad dar 2006 metų gruodį, būdamas Čečėnijos premjeru, jis pats pasirašė tokį sutikimą.
Sunku suprasti, kodėl, tapęs Čečėnijos prezidentu, jis staiga pakeitė tokį savo sprendimą. Be to, kodėl R. Kadyrovas ilgą laiką tylėjo, kai Rusijos armija tiesiog terorizavo vietinius Čečėnijos gyventojus ir rengė brutalius karo veiksmus. Priežasčių, kodėl R. Kadyrovas yra nepatenkintas Rusijos armija, reikia ieškoti giliau.
Per pastaruosius keletą metų pagrindinę kovą su Čečėnijos sukilėliais rengia būtent prorusiški sukarinti čečėnų daliniai, tokie kaip minėti „kadyrovcai“. Rusijos armija tiesiog teikia logistinę pagalbą, todėl R. Kadyrovas ir mano, kad Rusijos armija Čečėnijoje turi per daug karių. Vis dėlto R. Kadyrovas supranta, kad armija Čečėnijoje yra dislokuota visų pirma ne kautis su sukilėliais, o prižiūrėti jį patį bei jo galvažudžių grupuotę. Absoliučios valdžios ištroškusiu R. Kadyrovu, kuris kadaise pats buvo sukilėlis, nepasitiki nei Rusijos armija, nei politikai. Tad pranešimai apie galimus pasikėsinimus veikiausiai tik atskleidžia, kad R. Kadyrovo galia Čečėnijoje smunka.
(„News Bridgepix“ nuotr.)
