Nepriklausomų valstybių sandrauga, kurią sudaro 10 buvusių TSRS respublikų, pastaruoju metu krečia politinė krizė. Iš jos jau pasitraukė Turkmėnistanas, Gruzija, apie išstojimą iš NVS kalba Ukraina. Nors pasaulio analitikai vis dažniau diskutuoja apie galimą NVS žlugimą, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad pasitraukus Gruzijai ir galbūt Ukrainai šis politinis darinys iširs. Tuo labiau, kad tokių „maištingų“ narių pasitraukimas tik dar labiau gali sustiprinti Rusijos įtaką NVS, kuri ir taip pastaruoju metu šioje organizacijoje išaugo.
Nepriklausomų valstybių sandrauga – valstybių sąjunga, kuriai priklauso 10 buvusių Tarybų Sąjungos respublikų (išskyrus Baltijos šalis, pasirinkusias euroatlantinės integracijos kelią, bei Gruziją) ir 1 asocijuota narė – Turkmėnistanas.
Nors Gruzijos dalyvavimas NVS veikloje pastaruoju metu ir taip buvo minimalus, po Rusijos karinių veiksmų P. Kaukaze šios šalies parlamentas priėmė nutarimą dėl Gruzijos pasitraukimo iš sutarčių paketo, apibrėžiančio šalies buvimą NVS sudėtyje. Šio nutarimo dokumentai buvo pateikti vyriausiajai NVS būstinei Minske. Taigi Gruzija oficialiai informavo NVS apie pasitraukimą iš organizacijos.
Turkmėnistanas taip pat 2005 m. nutraukė narystę Nepriklausomų valstybių sandraugoje ir liko tik asocijuotu nariu. Taigi šiuo metu NVS priklauso Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazakstanas, Kirgistanas, Moldova, Rusija, Tadžikistanas, Ukraina, Uzbekistanas.
Be abejo, Gruzijos pasitraukimas iš NVS nebuvo netikėtas. Nesutarimai tarp NVS didžiausią reikšmę turinčios Rusijos ir Gruzijos tęsėsi jau pakankamai ilgai. Be to, Gruzija yra ne vienintelė valstybė, nusprendusi pasitraukti iš NVS. Po Rusijos kariuomenės veiksmų P. Kaukaze dalis Ukrainos politikų prabilo apie galimybę šaliai taip pat pasitraukti iš Maskvos dominuojamos organizacijos.
Ukrainos Radoje užregistruotas įstatymo projektas dėl NVS sutarties denonsavimo. Tuo labiau, kad Ukrainos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu pakankamai įtempti. Rusija buvo sustabdžiusi dujų eksportą į Ukrainą. Be to, Maskva priešinasi Ukrainos narystei NATO. Aukšti rusų politikai netgi pareiškė, kad „jeigu į NATO įstos kuri nors NVS šalis, Rusija pakeis savo požiūrį į ją“.
Vis dažniau kalbama, kad NVS gali žlugti. Ne tik Gruzijos, Ukrainos, Turkmėnistano pozicija išklibino Nepriklausomų valstybių sandraugos pamatus. NVS narės Armėnija ir Azerbaidžanas nuolat nesutaria tarpusavyje. Azerbaidžanas, jei galėtų, turbūt žengtų dar toliau – paskelbtų vienai iš „sandraugos“ valstybių (be abejo, Armėnijai) karą. Kol kas šalies vadovybė, nesulaukdama NVS paramos sprendžiant santykius su Armėnija dėl Kalnų Karabacho, dažnai sabotuoja ir organizacijos veiklą.
Situacija pačioje NVS pakankamai įtempta. Dalis organizacijos narių ne itin patenkinti Rusijos pozicija ir dominavimu. Tuo labiau, kad organizacijos veikla vystoma ne itin aktyviai. Dažnai sudėtinga suprasti, kas dalyvauja organizacijos veikloje ir kokias veiklos sferas apima šis bendradarbiavimas. Taigi Nepriklausomų valstybių sandraugos ribose bendradarbiauja (bent jau formaliai) pakankamai nelygiavertės valstybės, kurioms pozicijas diktuoja Maskva.
Antra vertus, NVS narės ne tik konfrontuoja tarpusavyje ar sabotuoja organizacijos veiklą. Pastaruoju metu matomas vis intensyvesnis kai kurių organizacijos valstybių narių bendradarbiavimas, visų pirma Rusijos ir Baltarusijos.
Jis buvo intensyvus nuo pat TSRS žlugimo. Viena iš pagrindinių tarpvalstybinio dialogo krypčių buvo Rusijos – Baltarusijos sąjungos sukūrimo idėja. Nors bendra valstybė ir neįkurta, santykiai įgavo naują kryptį – Minskas ir Maskva dažnai užima bendras pozicijas tarptautinėje arenoje, nors Rusija ir nebetiekia A. Lukašenkos rėžimui pigios energetikos, o pastarasis vis dviprasmiškiau kalba apie galimą dviejų valstybių susijungimą.
Nauja diplomatinė kryptis pakankamai intensyviai vystoma tiek Minsko, tiek Maskvos užsienio politikos strategijose. Tai susiję su stiprėjančia konfrontacija tarp Vakarų bei Rusijos. Vis dažniau susikerta šių dviejų polių interesai, išsiskiria pozicijos dėl tarptautinių santykių ar politikos krypčių. Todėl Rusija siekia įgyti sąjungininkų tarptautinėje arenoje, o ir Minskas tikrai neprieštarauja bendradarbiavimui, galbūt tikėdamasis naujų ekonominių bei energetinių lengvatų. Tuo labiau, kad JAV bei ES dėl demokratinių nuostatų pažeidimų nuolat kritikuoja ir A. Lukašenkos valdžios politiką.
Taigi dalis narių traukiasi iš NVS ar dalyvauja jos veikloje minimaliai. Tačiau iš jos pasitraukusi Gruzija nesukels šios organizacijos politinė griūties. Dauguma likusių NVS narių ko gero nenorės konfrontacijos su Rusijos vadovybe. Tuo labiau, kad šios valstybės socioekonominį bei politinį bendradarbiavimą sieja ne su Vakarais, o su Maskva.
Rusijos įtaką suprantą visos Nepriklausomų valstybių sandraugai priklausančios šalys. Todėl po karinės konfrontacijos P. Kaukaze Maskvos pozicijos NVS tik stiprės, o likusios narės stengsis negadinti santykių su Maskva. Todėl tikėtina, kad NVS, kaip tarpvalstybinė organizacija, išliks.
Gediminas Dubonikas
