Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt
Ukrainoje dirbantys reporteriai stebėjo, kaip aplink Mariupolį tyla ginklai, atėjus paliaubų laikui. Pasitvirtino spėlionės, kad maištininkai kovos iki paskutinės minutės, kad „žaibišku karu“ perimtų svarbų uostą Azovo jūros pakrantėje, tuomet Rusijai atsivertų kelias tiekti kovą aneksuotam Krymui maistą, vandenį, energijos šaltinius, kitaip žiemą kils rimtų sunkumų.
Bet užimti Mariupolio iki sutarties Minske pasirašymo nepavyko, Ukrainiečių batalionas AZOV taip pat gynėsi iki paskutinės minutės, nors skundėsi – juos bombarduoja, o jiems trūksta artilerijos.
Mums svarbiausia, kad susitarime pripažįstama Ukrainos nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas, sako Ukrainos prezidentas Petro Porošenko: „Dėl ko esu tikras, tai kad Ukraina, kaip valstybė, aš kaip jos vadovas, padarysime viską, kad šalyje būtų taika. Padarysiu viską, kad sustabdyčiau karą, kad nebūtų žudomi civiliai ir Ukrainos kariai“.
Kai Minske buvo pasirašomas susitarimas, jis buvo garbės svečias NATO viršūnių susitikime. Kijevas sakė – nesiderės su separatistais, Petro Porošenko su jais nesiderėjo, įgaliojo buvusį prezidentą Leonidą Kučmą sėsti prie derybų stalo su apsišaukėlių Donecko ir Luhansko respublikų lyderiais, Rusijai atstovavo ambasadorius Kijeve Michailas Zurabovas.
„Svarbiausi trys punktai, dėl kurių sutarta. Pirmas – nutraukti ugnį ir atitraukti sunkiuosius ginklus, Antras išleisti prievarta laikomus asmenis pagal formulę „Visi už visus“, trečias suteikti humanitarinę pagalbą“, – pasakojo ESBO atstovė derybose Minske Heidi Tagliavini.
Bet susitarime kalbama ir apie šalies decentralizavimą, Donbaso teisę palaikyti savarankiškus ūkinius ryšius su Rusija. Tai gali niekais paversti Ukrainos sutartis su Europos Sąjunga, nes neišvengiamai veda Ukrainos rytus į Kremliaus forsuojamą muitų sąjungą.
„Mes taip pat pasirengę nuo šeštos valandos nutraukti ugnį, bet savo tikslo, kokiu nors būdu atskirti savo teritoriją nuo Ukrainos neatsisakome, norime, kad būtų nutrauktas kraujo liejimas“, – sakė apsišaukeliškos Luhansko Respublikos lyderis Igoris Plotnickis
Ar tai reiškia, kad taika vienadienė? Bet kol Donbasas verda, Ukrainai uždaras kelias į NATO, siena turi būti aiški ir saugi. Bet blogiausia tai, kad susitarime nutylėtas svarbiausias Ukrainai dalykas – kad būtų išvesti maištininkams padedantys Rusijos kariai, samdiniai ir technika, kitaip Rytų Ukraina virs kažkuo panašiu į nuo Moldovos atplėštą Padnestrę, ar nuo Gruzijos atplėštą Abchaziją, bet tik daug didesnę, Kremlius ir toliau bandys diriguoti Ukrainos politikai.
„Taika turi būti. Bet iš pradžių reikia įgyvendinti tris pagrindinius punktus – pirmas, žinoma, paliaubos. Antras – išvesti Rusijos kariuomenę, Rusijos banditus ir teroristus. Trečia apsaugoti pasienį“, – paaiškino Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.
Vos tik Minsko susitarimai buvo pasirašyti, kilo klausimų – ką jie bendra turi su Vladimiro Putino taip pat šią savaitę paskelbtu taikos planu, kurį, kaip teigė Rusijos prezidentas „sumetė“ lėktuve skrisdamas į Mongoliją po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Petro Porošenko.
„Man pasirodė, kad mūsų požiūriai, kaip nutraukti konfliktą „labai artimi“. Sumečiau kažką panašaus į taikos planą, jis dar rašytas ranka, jeigu domitės galiu paskaityti“, – sakė V. Putinas.
Savo planą, kaip pranešama, telefonu kalbėdamas su Angela Merkel išdėstė ir Petro Porošenko, bet jo svarbiausias punktas – išvesti Rusijos kariuomenę, pasak Ukrainos prezidento, užtektų to vieno punkto, kad Ukraina pati galėtų susitvarkyti šalies rytuose.
Bet apie tai Minsko susitarime nekalbama, Rusija nepripažįsta siunčianti karius ir techniką padėti maištininkams. Minko susitarimas leidžia jai siųsti humanitarinę pagalbą, nors Kijevui ji kelia daug įtarimų – ar baltai dengtuose sunkvežimiuose nevežami ginklai.
Bet visiškai neigti jau neįmanoma. Kai vis daugiau „krovinių 200“ pargabenama į įvairius Rusijos miestus, sugalvotas paaiškinimas – Ukrainoje jie kariavo per atostogas, neva taip pat ir desantininkas Anatolijus Travkinas žuvo Ukrainoje išvykęs netrukus po vestuvių. Vadovybei neva tai buvo staigmena, nors kariuomenės statute aiškiai nurodyta – karys turi nurodyti tikslią atostogų vietą ir netgi gauna atostogų bilietą. Taigi, vadovybė turėjo žinoti, kur atostogauja tėvynės gynėjas, jei ne – šiurkščiai pažeidė kariuomenės įstatymą.
Kijevo šaltiniai tvirtina, kad Slovjanske ir kituose miestuose likę masiniai Rusijos karių kapai.
Per pastarąsias savaites tapo kaip niekada aišku – Ukrainos pajėgoms, kurioms trūksta ginklų ir kartais visko, kas būtina kariui, tenka kovoti su Rusijos pajėgomis. Britų reporteriai, tapę Ukrainos karių prasiveržimo iš apsupties prie Ilovaisko liudininkais, tvirtina – vaizdas buvo toks tragiškas, kad vienintelis paaiškinimas gali būti – jog Ukrainos kariai kovėsi ne su įvairaus plauko sukilėliais, o reguliaria Rusijos armija.
Tad Kijevas, ilgus mėnesius nesiderėjęs su separatistais, dabar neturi kitos išeities, sako analitikai, jų nuomone, Ukraina jokiu būdu neturėtų sutikti su kažkokiu ypatingu Donbaso statusu, šalies rytus aiškiai įvardyti „okupuota teritorija“, pasak ESBO, Minske Luhansko ir Donecko ateities statusas nesvarstytas.
Žinomas Kijevo publicistas, politologas Vitalijus Portnikovas Donbaso separatistus lygina su palestiniečių „Hamas“, Izraelis su jais derasi, nors ir laiko teroristine organizacija. Kitaip Ukrainai teks dar ilgai gesinti konfliktą, kuriam eikvos energiją, išteklius ir suteiks Rusijai progų pabrėžti – tai žlugusi valstybė. Bet esama nuomonės, kad Ukrainos pajėgų silpnumas dabar jai tik į naudą, nes sėkmingai prasidėjusi ir rugpjūtį, vėliausiai spalį, turėjusi pasibaigti antiteroristinė operacija šalies rytuose, galėjo virsti tikru Rusijos karu su Ukraina, nes Rusijai įmanomos visos priemonės, kai už Ukrainą tenka mokėti brangią geopolitinę kainą.
