Arvydas Praninskas
Akivaizdūs pokyčiai Baltarusijos ir Rusijos santykiuose gali reikšti energingas Minsko pastangas kaip įmanoma labiau išsilaisvinti iš Maskvos gniaužtų.
Nauji strateginiai išskaičiavimai
Baltarusija jau seniai yra įgijusi „paskutiniosios Europoje diktatūros“ reputaciją dėl autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo, antivakarietiškos politikos ir klusnaus Kremliaus vasalo vaidmens. Tačiau vos per vienus metus Baltarusijos ir Rusijos santykiai dėl įvykių Ukrainoje ir realaus Kremliaus revanšizmo pavojaus, dėl kurio Minskas ateityje iš vasalo gali tapti vergu, gerokai pasikeitė. Pasikeitė ir Vakarų požiūris į Baltarusijos režimą, kuris, palyginti su dabartinės Rusijos vadovybės politiniu kursu, jau atrodo gana nuosaikus, taikingas ir racionalus.
JAV leidžiamas žurnalas „Forbes“ taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka kartkartėmis stebina politikos apžvalgininkus duodamas atkirtį Maskvai ir vykdydamas mažiau nuo jos priklausomą politiką. Antai pernai, kai Rusija užgrobė Krymą ir susilaukė ES, JAV ir kitų šalių ekonominių sankcijų, Minskas greitai pademonstravo nepritariantis tokiems Maskvos veiksmams ir pabandė sustiprinti ryšius su Vakarais. Tai, kad tebesitęsianti Ukrainos krizė ir jos poveikis Rusijai bei visam regionui pakeitė vieno artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų strateginius išskaičiavimus, aiškiai rodo, kokią žalą tokia situacija padarė ilgalaikiams Rusijos interesams, pastebi leidinys.
Pasak jo, V.Putinui aktyviai siekiant sustiprinti buvusių Sovietų Sąjungos respublikų politinę kontrolę ir išplėsti jose savo įtaką, pastarąjį dešimtmetį Maskva iš visų jėgų stengėsi pajungti Baltarusiją. Kremlius gana sėkmingai joje stiprino savo įtaką, ypač energetikos srityje. Rusijos valstybinė dujų monopolininkė „Gazprom“ įsigijo 50 proc. Baltarusijos vamzdynų operatorės „Beltransgaz“ akcijų. Tai buvo pasiekta per kelis etapus nuo 2007 iki 2010 metų. 2011-ųjų pabaigoje „Gazprom“ tapo vienvalde šios Baltarusijos įmonės savininke ir net pakeitė jos pavadinimą. Dabar ji vadinasi „Gazprom Transgaz Belarus“. Ši įmonė tapo 7 400 kilometrų ilgio vamzdynų, nutiestų Baltarusijos teritorijoje, įskaitant ir dujotiekius „Jamal-Europa“ bei „Šiaurės pašvaistė“, operatore.
Kaip pajungti Baltarusiją?
„Gazprom Transgaz Belarus“ atitenka maždaug 20 proc. Rusijos gamtinių dujų eksporto į Europą dalis. „Gazprom“ parduoda dujas Baltarusijai mažesne kaina, kuri buvo nuolat mažinama nuo 2011 metų, ir, suprantama, Minskas gauna didelę ekonominę naudą, pastebi leidinys. 2011 m. Baltarusija už tūkstantį kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų mokėjo 286 JAV dolerius, o neseniai pasirašytoje naujoje „Gazprom“ dujų tiekimo sutartyje, pasak Baltarusijos pirmojo vicepremjero Vladimiro Semaškos, nurodyta kur kas mažesnė 154–155 dolerių kaina. Beje, Europos valstybės „Gazprom“ moka po maždaug 400 dolerių. Tačiau tokia žema kaina – tai lazda su dviem galais, rašo „Forbes“. Kuo mažesnės kainos, tuo didesnės subsidijos, ir tuo stipresnius įtakos svertus gauna V.Putinas, kad užsitikrintų A.Lukašenkos lojalumą. „Gazprom“ turi teisę keisti Minskui parduodamų dujų kainą, ir Putinas praeityje nėmaž nesikuklindamas primindavo apie tai Lukašenkai.
Maskva taip pat kontroliuoja Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas ir turi didelę įtaką elektros energijos sektoriuje. Nors Baltarusijai priklauso kontrolinis naftos infrastruktūros akcijų paketas, o Rusija tėra mažoritarinė akcininkė, Maskva yra vienintelė naftos tiekėja, tad Putino rankose yra svarbūs politinio poveikio svertai, nes jis gali manipuliuoti naftos kainodara. Kremlius stengiasi visiškai perimti Baltarusijos naftos infrastruktūros kontrolę, kad patikimai apjuostų savo kaimynės šalies kaklą energetine smaugvirve. O kadangi Kremlius kontroliuoja Baltarusijos energetiką, jis gali ją priversti bankrutuoti, tvirtina leidinys. Lukašenka negali ignoruoti tokios aplinkybės. Putinas taip pat gali daryti poveikį Baltarusijai naudodamasis jos naryste ekonominėje Eurazijos sąjungoje, dėl kurios Minskas nerodo didelio entuziazmo, lygiai kaip ir Kazachstanas, Kirgizija bei Armėnija. Dar vienas Rusijos įtakos Baltarusijai bei kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms mechanizmas yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, karinis aljansas, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka Maskva.
Vasalo vaidmuo – ne prie širdies
Tačiau, nepaisant milžiniškų Rusijos įtakos svertų, daugybės A.Lukašenkos viešų pareiškimų, remiančių V. Putiną, ir nuolatinės kritikos Vakarų šalims, vienvaldis Baltarusijos vadovas dažnai demonstruoja galįs vykdyti nepriklausomą politiką ir rodo, kad jam ne prie širdies Rusijos vasalo vaidmuo. Antai po karo Gruzijoje 2008 m. Lukašenka pažadėjo Putinui, kad Baltarusija pripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Tačiau jau praėjo daugiau nei 6 metai, o pažadas taip ir neįvykdytas. Nors Lukašenka įprastai kartoja užkeikimus dėl amžinos draugystės su Maskva, jis taip pat nuolat bando suartėti su Vakarais, be kita ko, stengdamasis išplėsti ekonominius ir politinius ryšius su Europos Sąjunga ir pritraukti investicijų į energetiką bei naftos chemijos pramonę. Poreikis atsikratyti beveik visiškos energetinės priklausomybės nuo Rusijos lėmė, kad 2010–2012 m. Minskas pirko naftą Venesueloje, nors ekonomiškai tai nebuvo itin naudinga.
Rusijos veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje kontekste Lukašenka vis dažniau vykdo tokią politiką, kuri aiškiai išduoda jo nerimą dėl santykių su Maskva ir norą išlaikyti dar didesnį atstumą, teigia „Forbes“. Kartu jis nenori visiškai nusigręžti nuo stipriosios savo kaimynės: juk Baltarusija yra labai priklausoma nuo jos palankumo. Kaip ir Ukrainoje, čia gyvena daug rusų, ir Maskvos veiksmai verčia Minską ne tik nervintis, bet ir stiprinti ryšius su Kijevu. Prieš protestus Maidane, dėl kurių eksprezidentas V.Janukovičius turėjo sprukti į Rusiją, A.Lukašenka nemaloniai nustebino Maskvą parėmęs Ukrainos ir ES derybas. Nuo to laiko jis tęsia paramą Ukrainos pastangoms suartėti su Europos Sąjunga. A.Lukašenka netgi pareiškė, kad ramiai priimtų Ukrainos įstojimą į NATO.
Praėjusių metų kovą Baltarusija neigiamai atsakė į Maskvos prašymą atsiųsti stebėtojus į Kryme surengtą „referendumą“: Minskas nepanoro padėti Putinui kurti teisinį precedentą, kuris leistų jam tvirtinti, kad Rusija turi teisę kištis į kaimyninių valstybių, kuriose gyvena rusų mažumos, vidaus reikalus. Lukašenka nedelsdamas pripažino Ukrainoje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuose nugalėjo P.Porošenka, rezultatus, ir pasistengė tai padaryti taip, kad Baltarusijos žiniasklaida savo šalies prezidento ir naujojo Ukrainos vadovo susitikimui skirtų itin didelį dėmesį. Kritikuodamas Vakarų įvestas sankcijas Rusijai, Lukašenka tuo pat metu atsisakė paremti atsakomuosius Rusijos veiksmus prieš ES ir uždrausti maisto bei žemės ūkio produktų importą į savo šalį. Baltarusijos prezidentas net davė interviu opoziciniam Rusijos TV kanalui ir pareiškė remiąs Ukrainos teritorinį vientisumą. A.Lukašenka kelis kartus buvo priėmęs P.Porošenką Minske, iki šis pernai birželį oficialiai pradėjo eiti Ukrainos prezidento pareigas. Ligi šiol paskutinis jų susitikimas įvyko prieš pat Kalėdas, ir jo metu Lukašenka viešai pažadėjo Ukrainos vadovui per 24 valandas suteikti „bet kokią skubią paramą“.
Nelaukia neprašytų svečių
Pernai A.Lukašenka iš visų jėgų bandė įtvirtinti Baltarusijos suverenitetą aiškiai leisdamas suprasti, kad šalies rytinė kaimynė jam kelia daugiau nerimo nei Vakarų šalys, teigia „Forbes“. Nors jis kritikuoja NATO dėl jos pajėgų kaimyninėse šalyse, taip mėgindamas įsiteikti Maskvai, praėjusį pavasarį Baltarusijos kariuomenė ir Vidaus reikalų ministerijos daliniai surengė mokymus. Jais buvo siekiama pademonstruoti, kad bandymas pakartoti tai, kas atsitiko naujausiais rusiškais automatais ginkluotiems „mandagiems žmogeliams“ staiga pasirodžius Kryme, susilauks karinio atsako. Negalima neatkreipti dėmesio, pasak „Forbes“, ir į praėjusį mėnesį įvykusį Baltarusijos Saugumo tarybos posėdį, kuriame A.Lukašenka, iš pradžių tradiciškai pasmerkęs NATO pajėgų Lenkijoje ir Baltijos šalyse stiprinimą, paskui netikėtai pareiškė, kad „dabartiniai mūsų rytinio brolio veiksmai negali nekelti nerimo“. Prieš kelis mėnesius, pagaliau apsisprendęs, kad būtina įspėti Putiną, jog neverta bandyti daryti Baltarusijoje to, ką šis daro Ukrainoje, A.Lukašenka ypač pabrėžė kovosiantis su „bet kokiu“ agresoriumi, kuris tik įkels koją į Baltarusijos žemę, pridūręs „net jei tai būtų Putinas“. Minskas taip pat pirmą kartą įvedė visapusišką sienos su Rusija kontrolę ir atsisakė Maskvos siūlymo pereiti prie bendro vizų režimo.
Pokyčiai matomi net ir religiniuose reikaluose: naujasis Baltarusijos stačiatikių bažnyčios vadovas neseniai oficialiai kreipėsi į Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovybę prašydamas suteikti daugiau savarankiškumo priiminėjant sprendimus. Dabar Baltarusijos stačiatikių bažnyčios administracinės teisės yra gana ribotos, ji laikoma Rusijos stačiatikių bažnyčios egzarchatu, t. y. jos sritimi. V.Putinas veikiausiai pamanys, kad toks prašymas labiau nulemtas ne religinių dalykų, o remiasi politiniais sumetimais, tai yra A.Lukašenkos siekiu sumažinti Maskvos įtaką Baltarusijoje. Ir jis, ko gero, bus teisus, pastebi leidinys.
Atsargus atšilimas
Tai, kad Minske buvo surengtos daugiašalės derybos kariniam konfliktui Rytų Ukrainoje sureguliuoti, rodo, kad A.Lukašenka kaip ir anksčiau yra reikalingas Putinui, kita vertus, pademonstravo ir tai, jog Minskas gali būti naudingas Vakarams. Pasak „Forbes“, atsirado vilčių, kad Baltarusija atsisakys izoliacijos politikos, kurios pati ir ėmėsi. Trijų Europos Komisijos komisarų vizitas į Minską vykstant daugiašalėms deryboms faktiškai atšaukė Briuselio 2010 m. Baltarusijai paskelbtą boikotą, kai A.Lukašenka po prezidento rinkimų žiauriai nuslopino kilusią protestų bangą.
Minskas aktyviai plėtoja ryšius su NATO priklausančiomis kaimynėmis ir akivaizdžiai būgštauja dėl galimų V.Putino užmačių Baltarusijos atžvilgiu, juolab kad joje gyvena daug rusų, rašo žurnalas. Be to, A.Lukašenka pasinaudojo krize Ukrainoje, kad labiau suartėtų su kaimynine Lenkija ir Vidurio Europos valstybėmis. Šilti santykiai su šiomis šalimis jam tapo dar viena aktyvesnės sąveikos su ES priemone. Lukašenka taip pat siekia kontaktų su Jungtinėmis Valstijomis. Nors jomis jis nepasitiki, vis dėlto JAV paramą laiko būtina sąlyga santykiams su Briuseliu gerinti. Lenkija mielai sutiko su Minsko pasiūlytu santykių atšilimu, nes Varšuva jį laiko svarbiu informacijos apie Rusijos planus Ukrainos atžvilgiu šaltiniu, teigia „Forbes“. Lenkija esą vertina subalansuotą Minsko poziciją tebesitęsiančios krizės Ukrainoje atžvilgiu.
Kalbant apie ES, Baltarusija pradėjo konsultacijas su Briuseliu dėl šalies modernizavimo problemų. Kol kas, pasak leidinio, tai ir apimtimi, ir temomis labai kuklios derybos, ir A.Lukašenka siekia apsiriboti ekonominės plėtros bei prekybos klausimais, ignoruodamas žmogaus teisių ir demokratinių reformų temas. Tačiau tai esanti labai svarbi pradžia.
Savo ruožtu JAV valdžia pernai į Baltarusiją atsiuntė tris oficialias delegacijas. Vienoje jų, į Minską atvykusioje rugsėjį, buvo aukštų Valstybės departamento, Pentagono ir tarptautinės plėtros agentūros USAID atstovų. Kaip ir ES atveju, JAV ir Baltarusijos santykių atšilimas dar labai saikingas, tačiau svarbi jau pati judėjimo reikiama kryptimi tendencija, teigia „Forbes“.
Tuščių lentynų baimė
Rusijos ekonomikos patiriami sunkumai padarė didelės žalos ir Baltarusijos ūkiui, nes abi šalys susisaisčiusios glaudžiais ekonominiais ryšiais. Tokia padėtis sukėlė didelį nerimą Minskui ir privertė jį ieškoti būdų, kaip apsaugoti šalį nuo pražūtingo sankcijų Rusijai poveikio. Baltarusijos rublio kursas per 7 praėjusius mėnesius gerokai nusmuko, nes beveik dvigubai nuvertėjo Rusijos rublis. Vien tik per sausio mėnesį baltarusiškų pinigų vertė Vakarų valiutų atžvilgiu sumažėjo maždaug 30 proc. Smarkiai pašoko infliacija: rugsėjį Minskas nustojo spausdinęs 50 rublių banknotus, nes jie beveik beverčiai. Baltarusijos centrinis bankas pabandė ieškoti išeities padidinęs bazinę palūkanų normą ir įvedęs didelį užsienio valiutos pirkimo mokestį, kurį po kurio laiko teko atšaukti. Dėl manipuliacijų kainomis parduotuvės Baltarusijoje šiandien vis labiau primena Venesuelos parduotuves: tuščios lentynos, kai kurių pagrindinių maisto produktų trūkumas. Gruodį Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad baltarusiams kur kas labiau rūpi šalies ekonomikos būklė nei padėtis Ukrainoje.
Tarsi atsakydamas į blogėjančią situaciją ekonomikoje A.Lukašenka gruodį atleido šalies premjerą ir keletą ministrų, taip pat Centrinio banko vadovą. Be to, jis pareikalavo, kad visa prekyba su Rusija būtų vykdoma atsiskaitant tik eurais arba JAV doleriais, o ne rusiškais rubliais. Ekonomikos būklė ir nervingumas dėl V.Putino veiksmų Ukrainoje sustiprino A.Lukašenkos ryžtą ieškoti kitų partnerių ir vykdyti savarankiškesnį politinį kursą, teigia „Forbes“.
Kremliaus taikiklyje
Labiau nepriklausoma Minsko pozicija ir susirūpinimas dėl A.Lukašenkos politinio flirto su Vakarų šalimis erzina Kremlių. Savo nepasitenkinimą jis išreiškia įvairiais būdais, pastebi leidinys. Kai Baltarusijos prezidentas atsisakė prisidėti prie atsakomųjų sankcijų Europos Sąjungai, Kremlius dėl neva sanitarinių normų pažeidimų nutraukė pieno ir kitų maisto produktų įvežimą iš Baltarusijos. Rusija yra pagrindinė baltarusiškų prekių rinka – jai atitenka daugiau nei 40 proc. Baltarusijos eksporto, tad Maskva gali padaryti jai didelę žalą ribodama prekybą. Be to, Rusijos informacijos priemonės pradėjo propagandinę Baltarusijos ir asmeniškai A.Lukašenkos puldinėjimo kampaniją.
Tarsi priminęs rugpjūčio mėnesį V.Putino pasakytus žodžius, kai buvo suabejota Kazachstano valstybingumo istorija, žymus Rusijos analitikas Aleksandras Šumskij paskelbė straipsnį, kuriame rašė, kad Baltarusija buvo Rusijos dalis. Jis pabrėžė, kad Rusija turi teisę priešintis provakarietiškai Baltarusijos orientacijai. Vienas Rusijoje populiarus TV kanalas, tarsi patvirtindamas Kremliaus silpnybę sąmokslo teorijoms, parodė laidą apie neva Baltarusijoje Vakarų šalių ruošiamą perversmą. Rusiškuose portaluose pasipylė straipsniai, kuriuose buvo tvirtinama, kad Baltarusija neturi būti nepriklausoma valstybė. Nors tokie akibrokštai Rusijos žiniasklaidoje vertinami kaip perspėjimas A.Lukašenkai, Maskva, iš visko sprendžiant, iš tikrųjų nori jam priminti, kad užsitęsus flirtui su Vakarais ji gali imtis ir aktyvesnių veiksmų, rašo „Forbes“.
Pasak leidinio, nesunku suprasti, kad Lukašenkai ir artimiausiai jo aplinkai beveik visiška priklausomybė nuo Rusijos ateityje nėra pageidautina, todėl ir siekiama suartėti su Vakarų šalimis ir atitolti nuo Kremliaus įtakos. Neseniai atlikta apklausa liudija, kad Baltarusijos visuomenėje stiprėja provakarietiškos nuotaikos, nes neigiamas Rusijos ekonominių problemų poveikis atsiliepia gyventojų geopolitinei orientacijai. Tačiau A.Lukašenka puikiai supranta, kad jo režimas, kaip ir anksčiau, priklauso nuo Rusijos paramos, ir kad Maskva yra vienintelė jėga, galinti atimti iš jo valdžią. Todėl jis privalo veikti labai atsargiai. Pernelyg nuteikti prieš save Maskvą jam būtų pavojinga, bet ir dairytis į Vakarus rizikinga, nes jie reikalaus demokratinių reformų ir žmogaus teisių apsaugos. Kaip A.Lukašenkai pavyks pralaužti tarptautinę Baltarusijos izoliaciją ir sustiprinti ryšius su Vakarais, kurie labai svarbūs ir ilgalaikės Baltarusijos raidos požiūriu, ir siekiant susilpninti Rusijos gniaužtą, galų gale priklausys nuo politinės liberalizacijos, su kuria jis sutiktų taikstytis, masto, teigia „Forbes“.
