Bausmė visoms trims Kanadoje gyvenusioms merginoms buvo vienoda – mirtis. Žmogžudystes įvykdė tėvo nurodymų laikęsis merginų brolis – jaunuolis nuo kelio specialiai nuvairavo merginas vežusį automobilį. Tragiškame įvykyje žuvo ir dar vienas šeimos narys – pirmoji tėvo žmona.
Merginų brolis Hamedas Shafia, tėvas Mohammedas bei mama Tooba Mohammed Yahya už žmogžudysčių organizavimą ir įvykdymą buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Skaitydamas nuosprendį teisėjas Robertas Marangeris pasmerkė „iškreiptą garbės suvokimą, kuris yra neatsiejamas nuo dominavimo prieš moteris, nesveiką garbės supratimą, kuris negali egzistuoti nei vienoje civilizuotoje visuomenėje“.
Kaip pasakoja CNN, autoritetingiausi šių dienų musulmonų mąstytojai visiškai pritaria tokiam Kanados teisėjo verdiktui. Anot jų, vadinamasis „žudymas dėl garbės“ su Islamo religija negali turėti jokių sąsajų. „Korane nerasite nei vienos vietos, kur būtų užsimenama apie žudymus dėl garbės. Nėra nieko, kas nurodytų, kad žudymas dėl šeimos garbės yra leistinas“, – paaiškina Oksfordo Musulmonų edukacinio centro vadovas Tajas Hargey'us.
„Ši vyraujanti idėja, kad šeimos vardą suteršusi mergina turi būti nužudyta – neva tam tiesiog nėra jokių kitų alternatyvų – yra išsigimusi. Musulmonai turėtų nustoti taikyti tokias iškreiptas praktikas“, – paaiškino Hargey'us ir pabrėžė, kad šis žiaurus reiškinys yra kultūrinės, bet tikrai ne religinės prigimties.
Pasak specialistų, „žudymai dėl garbės“ yra vykdomi daugelyje pasaulio kraštų. „Tai yra problema, kuri kamuoja daugelį skirtingų pasaulio regionų: Viduriniuosius Rytus, Pakistaną, Bangladešą ir, be abejo, Šiaurės Amerikos imigrantų bendruomenes“, – pasakoja Nadya Khalife, moterų teisių Arabų kraštuose specialistė. Kaip skelbia „Human Rights Watch“, nemažoje dalyje arabų valstybių, įskaitant Iraką, Kuveitą, Siriją, Jemeną ir Palestinos teritorijas, už „nužudymus dėl garbės“ yra taikomos švelnesnės bausmės nei už kitokio pobūdžio žmogžudystes. Pasak šios organizacijos, panašias tendencijas galima pastebėti ir Egipto bei Jordanijos teisinėse sistemose.
Khalife teigimu, sužinoti tikslų nužudymų dėl garbės atvejų skaičių yra pakankamai sudėtinga, bet Jungtinių Tautų Organizacijos pateikiami duomenys skelbia, kad per metus pasaulyje yra įvykdoma bent 5 tūkstančiai tokio pobūdžio nužudymų. Khalife manymu, dėl to tikrai nederėtų kaltinti Islamo religijos. „Tai nėra susiję su religija, tai yra grynai kultūrinis reiškinys. Juk buvo bent keletas islamiškojo mokymo atstovų, kurie prieš žudymus dėl garbės netgi buvo paskelbę fatvą“, – paaiškina Khalife.
Savo dukteris nužudęs Mohammedas Shafia teismo metu taip pat patvirtino, kad Islamo religija nepateisina „žudymų dėl garbės“. Atkakliai savo kaltę neigęs vyras sakė, kad Islamo religijoje nėra nieko negarbingesnio nei savo žmonos ar dukros nužudymas. Kita vertus, iš teismo metu pateiktų įrašytų pokalbių galime suprasti, kad Mohammedas savo dukterų tiesiog nekentė. „Lai šėtonas išsituština ant jų kapų. Ar jas galima laikyti dukromis? Negi tikra dukra galėtų būti tokia kekšė?“, – neapykantą savo dukroms buvo išreiškęs Mohammedas.
Hargey'aus nuomone, musulmonų smurtas galėtų būti siejamas su jų skausmingu prisitaikymu prie smarkiai kintančios aplinkos. „Jie yra tarsi tarp dviejų pasaulių: senojo pasaulio ir modernios technologinės eros pasaulio“, – paaiškina Hargey'us. „Moterys įgyja vis daugiau teisių ir dabar gali savarankiškai pasirinkti savo antrąją pusę. Kanadoje gyvenusi tragiško likimo musulmonų šeima greičiausiai tiesiog nežinojo, kaip į tai reaguoti. Taip kilo konfliktas tarp senosios tvarkos, kitaip tariant, griežto disciplinuojančio požiūrio į savo vaikus bei naujosios tvarkos – tikrosios realybės, kurios sąlygomis jie privalo gyventi“, – paaiškina Hargey'us.
Knygos „Allah, Liberty and Love: Courage to Reconcile Faith and Freedom“ autoriaus Irshado Manji manymu, šioje situacijoje egzistuoja ir dar viena grėsminga kultūrinė priešprieša. „Tokie žudymai dėl garbės yra gentinė tradicija, kurioje šeima, gentis ar bendruomenė yra visuomet iškeliama aukščiau individo“, – paaiškina Manji. Pasak jo, nepaisant to, kad tokie žudymai negali būti kildinami iš Islamo religijos mokymo, bet nemaža dalis musulmonų to vis vien nesuvokia. „Tai yra didelė problema. Kai kurie musulmonai nesugeba atskirti kultūrinių reiškinių nuo religinių. Ir tai yra grėsminga problema, nes tokiu atveju Islamui yra nepagrįstai suteikiamas blogas vardas“, – savo požiūrį išsakė Manji.
Jasvinder Sangheros teigimu, „žudymai dėl garbės“ negali būti tiesiogiai siejami su Islamu jau vien todėl, kad toks reiškinys pasitaiko ir nemusulmoniškuose kraštuose. „Tai vyksta nemažoje dalyje Pietų Azijos bendruomenių: tarp pakistaniečių, indų, sikhų, kurdų ar iraniečių“, – pasakojo sikhų tikėjimo moteris. Kita vertus, kai kuriose musulmoniškose valstybėse „žudymų dėl garbės“ reiškinys yra visiškai nepaplitęs. Taip yra Indonezijoje – valstybėje, turinčioje didžiausią musulmonų populiaciją visame pasaulyje.
„Šis reiškinys kyla iš gentinės tradicijos, kurioje šeimos tėvas savo vaikus laiko nuosavybe. Tokiu atveju dukra, nusprendusi ištekėti už ne tėvo pasiūlyto jaunikio, iš karto susilaukia pasmerkimo. Tėvas negali susitaikyti su gėda, kad jo dukra pasirinko savarankiškai ir atmetė tėvo reikalavimus. Neretai tai baigiasi nužudymu dėl garbės“, – paaiškina Didžiosios Britanijos musulmonų bendruomenės atstovas Ghayasuddinas Siddiqui. Nužudymų dėl garbės aukomis dažniausiai tampa merginos, kita vertus, tėvo neapykantos taikiniu kartais gali būti ir sūnūs. Štai Turkijoje plačiai nuskambėjo atvejis, kuomet įsiutęs tėvas „dėl garbės“ nužudė savo homoseksualų sūnų.
Didžiosios Britanijos Karališkosios prokurorų tarnybos atstovo Naziro Afzalo teigimu, „nužudymų dėl garbės“ teisinės bylos yra sprendžiamos pakankamai sunkiai. Dažnai kaltinamasis procesas būna itin sudėtingas. „Visa tai vis dar gaubia savotiška tylos siena. Panašu, kad žmonės nėra pasirengę kalbėti šia tema“, – paaiškina Afzalas. Visgi, pasak jo, yra būtina tiksliai išsiaiškinti kiekvieną tokio pobūdžio nužudymą. „Būtina, kad deramo teisingumo susilauktų kiekvienas tokį nusikaltimą padaręs žmogus. Galbūt bent tai padės atgrasyti nuo šių nusikaltimų“, – tikisi Afzalas.
Afzalas, kaip ir kiti CNN kalbinti Islamo ekspertai ar žmogaus teisių gynėjai, besąlygiškai atmetė Islamo religijos ir „žudymų dėl garbės“ sąsajas. „Galų gale, žmogžudystė yra žmogžudystė. Pasaulyje nėra nei vienos religijos ar tikėjimo, kuris galėtų pateisinti žmogaus nužudymą. Juk Abraomo mokymas skelbia: nežudyk. Tad galiausiai niekas neturi mirti nuo kito žmogaus rankos“, – pabrėžė Afzalas.
