Kaip tvirtina C. Malmstrom, Europos vadovybė pagaliau suvokė tikruosius šios vergovės formos mastus. Galiausiai buvo suvokta, kad moterys, vyrai ir vaikai Europoje ir už jos ribų parduodami kaip prekės, ir kad išplėstinis tarptautinis bendradarbiavimas – vienintelis kovos su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, kurios kontroliuoja šį niekingą verslą, būdas.
Žiniasklaidoje mes dažnai išgirstame apie tai, kad policija įvykdė reidą viešnamyje, nelegalioje statybvietėje ar kitoje vietoje ir aptiko ten aukų, kurios kiekvieną vakarą praleidžia užrakintos, prigąsdintos, bijančios bėgti. Mes ne kartą girdėjome apie tai, kad kartu su ekonomine krize išaugo organizuoto nusikalstamumo grupuočių teikiamų paslaugų paklausa.
Šiandien galima užtikrintai pareikšti, kad situacija pablogėjo. Nuo 2009 iki 2010 metų patvirtintų arba tariamų prekybos žmonėmis aukų Europos Sąjungoje (ES) išaugo nuo 7 800 iki 9 500 žmonių. Be to, realūs problemos mastai yra dar gerokai didesni.
Nepaisant problemos paaštrėjimo, vos keletas valstybių savo teritorijoje realizavo ES nustatytas griežtesnes teisines normas, nukreiptas prieš prekybą žmonėmis, kurias, beje, 2011 metais palaimino visos ES valstybės-narės. Tik 6 iš 27 valstybių informavo Europos Komisiją apie tai, kad adaptavo savo nacionalinę teisę pagal šias ES nuostatas. Dvejų metų laikotarpis, skirtas šalims šios direktyvos realizavimui, pasibaigė šių metų balandžio 6 dieną. Todėl valstybėms jau senokai reikėjo pradėti veikti.
Po naujos įstatyminės bazės įvedimo visi ES teismai turės skirti vienodai griežtas bausmes už nusikaltimus prekybos žmonėmis srityje, o valstybės privalės nukentėjusiems. Vieningos teisinės sistemos sukūrimas buvo pirmasis stambus C. Malmstrom projektas Europos Komisijoje, nes įstatymai skirtingoje ES šalyse per daug skyrėsi. Kai kuriuose šalyse už prekybą žmonėmis galima susilaukti visiškai menkos bausmės. Dabar jau pavyko susitarti dėl bausmių sugriežtinimo, tačiau atėjo laikas veikti.
Tiems vadovams, kurie iki šiol turi abejonių, vertėtų kreiptis į statistinius duomenis, tvirtina C. Malmstrom. Beveik septynios iš dešimties nukentėjusių dėl prekybos žmonėmis Europoje – moterys. 17 proc. tenka vyrams, 15 proc. – vaikams. 61 proc. nukentėjusių – išeiviai iš ES šalių, dažniausiai – iš Rumunijos ir Bulgarijos. Nigeriečiai ir kinai – dažniausios aukos iš ne ES šalių. 62 proc. buvo parduoti seksualinių paslaugų teikimui, 25 proc. – priverstiniam darbui ir 14 proc. – kitoms išnaudojimo formoms, tarp kurių yra ir organų išpjovimas. Dar vienas nerimą keliantis aspektas – sumažėjęs nubaustų už prekybą žmonėmis skaičius. 2008 metais kaltai dėl prekybos žmonėmis buvo pripažinti 1534 asmenys. Tačiau dabar šis skaičius yra sumažėjęs.
Šiuo metu ES lygmeniu imamasi rimtų priemonių kovai su šių problemų ištakomis. Vykdoma vis daugiau tyrimų, bendradarbiaujama su Europolu ir kitomis įstaigomis. Į kovą metama daugiau lėšų – visų pirma, kovai su prekyba vaikais. Tačiau sustoti negalima. Visos ES valstybės privalo kuo greičiau patvirtinti naujus įstatymus. Jeigu tai nebebus ignoruojama, tai taps aiškiu signalu – tiek nukentėjusiems, tiek ir nusikaltėliams.
