Briuselis jau yra sudaręs sąrašą gerai žinomų amerikietiškų produktų, kuriems būtų taikomos atsakomosios priemonės, jeigu JAV įvesti muitai pakenktų Europos eksportui. Tarp tokių produktų yra ir riešutų sviestas, burbonas ir apelsinų sultys.
C. Malmstroem pareiškė, kad Bendrija „nesirengia mūšiui“, bet yra pasirengusi ginti savo pramonę. Anksčiau šią savaitę ji perspėjo, kad JAV importo muitai kelia grėsmę tūkstančiams darbo vietų Europoje.
„Dialogas visuomet yra pirminis Europos Sąjungos pasirinkimas“, – pareiškė ES prekybos komisarė, pridūrusi, kad Briuselis „tikisi, kad jam nebus taikomi nauji muitai“.
Anot komisarės, ES, kaip ir Jungtinės Valstijos, nerimauja dėl perteklinių gamybos pajėgumų pasauliniame plieno gamybos sektoriuje. Tačiau ji perspėjo, kad „tai nėra teisingas būdas spręsti šią problemą“.
„Tai tikrai nėra tinkamas būdas įtraukti Europą, ... nes mes esame draugai, mes esame sąjungininkai, mes kartu dirbame, mes negalime būti grėsme Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui. Todėl tikimės, kad nebūsime įtraukti“, – sakė C. Malmstroem.
JAV prezidentas nustatė didelius muitus importuojamam plienui (25 proc.) ir aliuminiui (10 proc.), sukėlęs sąjungininkų šalyje ir užsienyje pasipiktinimą, nes toks žingsnis kelia prekybos karo pasaulyje grėsmę.
Pasak JAV prezidento, naujieji muitai, kurie įsigalios po 15 dienų, iš pradžių nebus taikomi Kanadai ir Meksikai, o artimi saugumo ir prekybos partneriai gali derėtis dėl išimčių. Tačiau jis itin kritikavo Vokietiją.
C. Malmstroem pareiškė, kad D. Trumpo pareiškimas nėra „visiškai aiškus“, todėl ji sieks paaiškinimo, kai šeštadienį Briuselyje susitiks su JAV prekybos atstovu Robertu Lighthizeriu (Robertu Laithaizeriu) jau anksčiau planuotoms deryboms, kurios dabar iš esmės taps kriziniu susitikimu.
ES kiekvienais metais į Jungtines Valstijas eksportuoja plieno už maždaug 5 mlrd. eurų bei aliuminio už vieną milijardą eurų. Europos Komisija jau paskaičiavo, kad D. Trumpo muitai Bendrijai gali kainuoti apie 2,8 mlrd. eurų.
