Remiantis nauja „Inverse“ ataskaita, mokslininkai eksperimentuoja su technologija, kuri padėjo sukurti vakciną nuo koronaviruso, ir bando ją pritaikyti mirtinų ligų gydymui.
COVID-19 vakcina buvo atrasta „nulaužus“ organizmo genetinius brėžinius, kurie, mokslininkų manymu, gali būti naudojami toliau plėtojant vakcinų nuo vėžio ir ŽIV kūrimą.
Tradicinėse vakcinose naudojamas negyvas ar inaktyvuotas virusas, kuris išmoko imuninę sistemą ateityje atpažinti įsibrovėlį ir jį sunaikinti. Skirtingose šalyse vartojamos kelios COVID-19 vakcinų rūšys lavina kūną atpažinti koronavirusą, o jei tiksliau – viruso smaigalio baltymą, kuris jį dengia. Tačiau tam reikia skirtingų technologijų, žaliavų, įrangos ir patirties.
„Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos gaminamos įleidžiant genetinio kodo fragmentą, vadinamą mRNR – instrukcijas šiam baltymui, į mažą riebalų rutulį. Tyrimų laboratorijoje lengva pagaminti nedidelį kiekį mRNR, tačiau pasak dr. Drew Weissmano iš Pensilvanijos universiteto, „prieš tai niekas negamino milijardo dozių, 100 milijonų ar net vieno milijono mRNR dozių“.
„AstraZeneca“ ir „Johnson&Johnson“ vakcinos gaminamos naudojant peršalimo virusą, kuris į organizmą patenka kartu su smaigalio baltymo genu. Tai labai skirtinga gamybos forma. Milžiniškuose bioreaktoriuose esančios gyvos ląstelės išaugina tą peršalimo virusą, kuris yra išgaunamas ir išgryninamas.
Pasak „Inverse“, COVID-19 vakcinos yra pirmosios mRNR vakcinos, kurias buvo leista naudoti. Mokslininkai daugiau nei 25 metus tyrė šį vakcinos kūrimo metodą. Kadangi dabar jau naudojamos mRNR vakcinos, mokslininkai ieško galimybių panaudoti šią technologiją kuriant vaistus ir vakcinas nuo tokių ligų kaip vėžys, ŽIV, Parkinsono liga ir kt., stengiantis joms užkirsti kelią.
Pandemijos metu išaugus „BioNTech“ profiliui, didėja ir jo vertė, suteikianti lėšų, kurias įmonė gali naudoti siekdama savo pirminio tikslo – sukurti naują priemonę nuo vėžio. Ozlem Tureci, kartu su vyru įkūrusi Vokietijos įmonę „BioNTech“, praėjusį mėnesį sakė: „Mes turime keletą skirtingų vėžinių vakcinų, pagrįstų mRNR technologija“.
Paklausta, kada tokia terapija gali būti prieinama, O. Tureci teigė, kad „tai labai sunku nuspėti kuriant naujoves“. „Tačiau mes tikimės, kad per porą metų mes galėsime pasiūlyti skiepus nuo vėžio žmonėms“, – sakė ji.
Pasak „Inverse“, Teksaso universiteto MD Andersono vėžio centro mokslininkai taip pat tiria, kaip pritaikyti mRNR vėžio gydymui. Universiteto virškinamojo trakto onkologas Van Karlyle Morrisas naujienų svetainei sakė, kad veda klinikinį tyrimą, kuriame tiria mRNR vakcinas kaip „individualizuotas terapijas pacientams, kurie gydomi nuo vėžio, siekdami dar labiau sumažinti atsinaujinančio vėžio riziką“
V. K. Morrisas teigė, kad tyrimo tikslas yra „parodyti, kad tokia vakcina išmokytų imuninę sistemą atpažinti mutavusių baltymų dalis, kurios yra po operacijos likusiose naviko ląstelėse, bet ne kitose nepaveiktose kūno ląstelėse, ir užpulti bei užmušti tas likusias vėžio sritis“.
Kalifornijoje Scripps universiteto mokslininkai mato ŽIV kaip kandidatą mRNR vakcinai. Remiantis universiteto spaudos pranešimu, „Scripps Research“ imunologo ir profesoriaus Williamo Schiefo komandos tyrimas „įrodo naujos ŽIV vakcinos koncepciją, kurią galima pritaikyti ir kitiems sukėlėjams“.
„Su daugeliu tyrimo grupės bendradarbių parodėme, kad vakcinos gali būti sukurtos tam, kad stimuliuotų retas imunines ląsteles, turinčias specifinių savybių, ir ši tikslinė stimuliacija gali būti labai efektyvi. Manome, kad šis modelis bus pagrindinis ŽIV vakcinos kūrimo būdas ir galbūt svarbus vakcinoms nuo kitų ligų sukėlėjų gaminti“, – sakė W. Schiefas.
W. Schiefo komanda iki šiol sukūrė preliminarią vakciną, teikiančią vilčių. Ji galėtų užkirsti kelią ŽIV viruso infekcijai naudojant tą pačią technologiją, su kuria sukurta ir „Moderna“ vakcina.
