Vidurio Rytams ne didingų kalbų reikia, jiems reikia JAV paramos jų pageidaujamai politikai. Foreign policy žurnalisto mintys šia tema.
Prieš kelis mėnesius buvau pakviestas į populiariąEgipto pokalbių laidąal-Qahiraal-Youm. Buvau nustebintas, kai laidos vedėjas paprašė pakomentuoti neseniai Egiptos paudos iš Washington Post išversto straipsnio apie prezidento B.Obamos religinį gyvenimą ir jo bendravimą su krikščioniųdvasininkais.
Iš karto supratau, kur suko toks klausimas. G.W.Bušo prezidentavimo laikotarpiu visam pasaulyje daug dėmesio buvo skiriama jo krikščioniškam tikėjimui ir protestantizmo svarbai JAV užsienio politikoje.
Nebuvo sunku paaiškinti, kad visiems prezidentams naudinga, jei visuomenė juos pamato kaip karštai tikinčius vyrus, ir kad prezidento buvimas krikščioniu neturi jokios įtakos JAV politikai VidurioRytuose.
Puikus pavyzdys galėtų būti pats religingiausias 20a. JAV prezidentas J.Carteris. Bet faktas, kad arabų žiniasklaidoje kyla tokie klausimai, parodo, jog nuomonė apie B.Obamą yra gerokai kritusi, nepaisant jo įsimintinos kalbos, prieš metus pasakytos Kaire.
Tai parodo, kokios miglotos būna diskusijos apie JAV politiką. Netgi tarp tų, kurie niekada netikėjo, kad B.Obamos musulmoniškoje šalyje praleista vaikystė arba musulmonas tėvas turi įtakos jo VidurioRytų politikai, sutiko, kad arabai ir musulmonai vertina prezidentą būtent religiniu atžvilgiu. Iš pradžių visi stengiasi susidaryti įvaizdį apie prezidentą iš paskirų jo gyvenimo faktų, bet galiausiai pradeda ieškoti ženklų apie kiekvienam rūpinčias skirtingas problemas jo vykdomoje politikoje.
Obamos biografija rodė gerus ženklus arabams ir musulmonams (blogus ženklus Izraeliui), bet tai tebuvo galimos politicos kryptys.
Žinoma, arabai niekada nelaikė B.Obamos saviškiu. Prezidento kampanijos metu 2008m Egipte, Saudo Arabijoje, Libane, Maroke, Jordanijoje ir Jungtiniuose JAE vykdytoje apklausoje buvo klausiama, kuris iš kandidatų geriausiai palaikytų taiką Vidurio Rytuose: B.Obama, J.McCainas ar H.Clinton. Nenuostabu, kad McCainas, kurio rinkiminė programa rodė islamo-fašistinę grėsmę, surinko 3%. H.Clinton gavo 13%, o B.Obama – 18%. Tai sakė viena : „nei vienas“. Taigi arabai niekada nelaikė B.Obamos užmaskuotu musulmonu.
Dar prieš įsimintiną B.Obamos kalbą Kaire 2009m. birželį apklausos rodė, kad pasitikėjimas prezidentu buvo gerokai išaugęs. Merilendo universiteto/Zogby atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad dauguma apklaustų arabų palankiai žiūri į B.Obamą ir optimistiškai į JAV politikos Vidurio Rytuose ateitį. Šie du vertinimai labai susiję tarpusavyje. Bet apklaustieji greičiausiai nesuprato, kad pirmasis kyla išantrojo – ne antrasis iš pirmojo.
Žinoma, arabams būtų įtikęs bet kas, tik ne G.Bušas, kelis metus iš eilės tapęs nemėgstamiausiu lyderiu šešiose arabų pasaulio valstybėse. Aišku, sumišimas dėl afroamerikiečio prezidento darė savo. Bet labiau nei visa kita, arabams patiko B.Obamos opozicija Irako karui ir Guantanamo kalėjimui bei didelė svarba, teikiama karui Izraelyje.
Ir vis dėl to, arabai niekada nelaikė B.Obamos artimu jiems. 2009m. pavasarį atliktoje apklausoje dauguma pasisakė į prezidentą žiūrintys „šiek tiek palankiai“, o Egipte dauguma buvo iš viso neutralūs. B.Obama nepateko ir į mėgstamiausių politikų sąrašą. Visada didžiausią reikšmę turėjo politika ir „pagyvensim – pamatysim“ požiūris.
Kaip ir visiems žmonėms, arabams rūpi daug klausimų,bet požiūris į Vašingtoną yra formuojamas tik nedaugelio klausimų. Daugeliui arabų JAV tėra nepopuliarios (tarp jų) politikos vykdytoja, pradedant pasaulyje blėstančia arabų šalių įtaka, karu Irake, baigiant užsitęsusiu konfliktu Izraelyje. Bet jie ne vienodai vertina visas problemas, kai vertina JAV užsienio politiką. Ir niekas nėra jiems svarbiau už Palestiniečių – Izraelio karą.
Ir visai nereikia atlikinėti jokių apklausų, kad suprastume, kaip regiononuotaikos pasikeitė pastaraisiais metais. Niekokeisto, kad 61% Merilendo universiteto/Zogby apklaustųjų buvo labiausiai B.Obama nusivylę dėl užsienio politikos Izraelio kare. Prezidento požiūris į islamą ir musulmonus buvo įvardintas kaip pozityviausias dalykas šioje problemoje. Per metus palankiai žiūrinčių į B.Obamą nukrito nuo 45 iki 20%.
