S.Harperis tapo pirmuoju iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių, aplankiusiu Kijevą po to, kai praeitą mėnesį Ukrainoje buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas. Kanados premjeras pareiškė, kad V.Putino veiksmų padariniai „bus juntami toli už Ukrainos ir netgi paties Europos žemyno sienų“.
Jis atkreipė dėmesį į 1994 metų sutartį, pagal kurią Ukraina atsisakė savo branduolinio arsenalo, likusio jai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, mainais į suverenumo garantijas, kurias suteikė Rusija, JAV ir Didžioji Britanija. Pasak S.Harperio, šį susitarimą Rusija pažeidė, todėl dabar kai kurios šalys gali nuspręsti „apsiginkluoti iki dantų“.
„Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, kuriuos ji paveldėjo iš buvusios Sovietų Sąjungos, mainais į tiesiogines Rusijos garantijas, (jog bus užtikrinamas) Ukrainos teritorinis vientisumas, – pažymėjo S.Harperis. – Pažeidęs tas garantijas, prezidentas Putinas suteikė pagrindą kitiems, kuriems vargu ar reikėjo truputį didesnio padrąsinimo negu jau buvo paskatintas puikybės arba nuoskaudų, apsiginkluoti iki dantų.“
Kanada, kurios etninių ukrainiečių bendruomenė yra trečioji didžiausia pasaulyje, buvo pirmoji Vakarų galybė, pripažinusios buvusios sovietinės respublikos nepriklausomybę 1991 metais.
Kanada pažadėjo suteikti Ukrainos vyriausybei pagalbą reformoms įgyvendinti, sakė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas per bendrą su S.Harperiu spaudos konferenciją.
„Mes suderinome su Kanados ministru pirmininku techninės pagalbos paketą, kuris bus panaudotas, pirma, korupcijai įveikti, antra, nepriklausomai teismų sistemai sukurti“, – sakė A.Jaceniukas.
Jis padėkojo Kanados vyriausybe už Ukrainai skirtus 200 mln. dolerių finansinės paramos, susietos su TVF kreditu.
A.Jaceniukas dar pranešė, kad Ukraina pasiūlė Kanadai steigti laisvosios prekybos zoną.
„Mes paprašėme mūsų draugų kanadiečių atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos zonos steigimo; derybos nutrūko prieš dvejus metus“, – sakė jis per spaudos konferenciją.