Savaitgalį turkų valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Švedija Turkijai išdavė nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį.
Mahmutas Tatas, kuris už narystę PKK Turkijoje buvo nuteistas kalėti šešerius metus ir 10 mėnesių, 2015-aisiais pabėgo į Švediją, tačiau jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
Netrukus po nusileidimo Stambulo oro uoste M. Tatą sulaikė Turkijos policija, o Stambulo teismas jį įkalino.
PKK, kurią Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą, nuo 1984 metų vykdo sukilimą prieš Turkijos valstybę.
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją, kad jos suteikia prieglobstį uždraustoms kurdų grupuotėms, kurias laiko „teroristais“, ir, nepaisant birželį Madride pasiekto susitarimo, delsia ratifikuoti jų paraiškas dėl narystės NATO.
„PKK teroristo grąžinimas yra pradžia, rodanti (Švedijos) nuoširdumą“, – valstybinei televizijai TRT sakė Turkijos teisingumo ministras Bekiras Bozdagas.
„Tikimės, kad po to atsiras naujų“ žingsnių, sakė jis.
Švedijos migracijos ministrė Maria Malmer Stenergard šeštadienį pabrėžė, kad sprendimą dėl M. Tato ekstradicijos priėmė Skandinavijos šalies migracijos valdyba ir teismai, o ne vyriausybė.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Sprendimui priimti reikia JAV vadovaujamo gynybos aljanso bendro sutarimo. Iš visų Aljanso narių tik Vengrija ir Turkija dar nėra davusios pritarimo. Vengrija žada atitinkamą balsavimą surengti kitąmet.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu surengė trišales derybas su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos praėjusią savaitę Bukarešte vykusio NATO susitikimo kuluaruose.
„Pareiškimai (iš Švedijos) yra geri, ryžtas yra geras, bet mums reikia konkrečių veiksmų“, – sakė M. Cavusoglu.
Ankara pareiškė, kad tikisi, jog Stokholmas imsis veiksmų, be kita ko, dėl nuteistųjų ekstradicijos ir teroristų turto įšaldymo.
