Mažus vaikus auginantys tėvai Anglijoje vaikui pradėjus tarti pirmuosius žodžius labai greit pastebi, kad jie daug lengviau išmoksta angliškai negu lietuviškai. Lietuvių kalbos įgūdžiai ypač suprastėja vaikui pradėjus eiti į anglišką darželį ar mokyklą.
Dar viena problema, kuri išryškėja lietuviukui augant anglakalbėje aplinkoje – žodžių tarimas. Kiek lietuviškai tarsenai turi įtakos anglakalbė aplinka? Kaip pasiekti, kad vaikas ne tik lietuviškai kalbėtų, bet ir kad jo kalba būtų suprantama ne vien mamai ir tėčiui, bet ir aplinkiniams? Apie tai kalbamės su specialiąja pedagoge, logopede Inga Mendelyte. Dvejus su puse metų Londone gyvenanti moteris atlieka kalbos tyrimą ir teikia konsultacijas vaikams, kurių kalbiniai įgūdžiai nėra pakankamai išvystyti.
Kada supratote, kad čia gyvenantiems lietuvių vaikams reikia specialios pagalbos?
Daug mano pažįstamų turi vaikų ir kartą bendraujant aš pasakiau, kad esu logopedė, kad tą darbą dirbau Lietuvoje. Taip tėveliai vienas po kito pradėjo kalbėti apie problemas, kurias turi jų vaikučiai. Dirbau vaikų darželyje, tai taip atsitiko, kad penkias dienas per savaitę su vaikučiais angliškame vaikų darželyje dirbdavau, o savaitgaliais važinėdavau į lietuvių šeimas, kurios kreipdavosi į mane pagalbos. Taip visus metus ir man pasidarė per sunku. Išsinuomojau patalpas, įsirengiau kabinetą ir dabar vaikus priimu savo namuose.
Kada išryškėja, kad vaikas turi kalbos problemų?
Dažniausiai tėvai dėmesį į vaiko kalbėseną atkreipia tik tada, kai jų draugai ar pažįstami pasiskundžia, kad nesupranta, ką jų vaikas sako. Arba nueina į svečius pas šeimas su vaikais ir pamato, kad, pavyzdžiui, jų vaiko kalbiniai įgūdžiai kitokie nei jo bendraamžių. Paprastai, tėvai patys supranta, ką vaikas sako, ir jiems nekyla klausimų. Bet vaiką parvežus į Lietuvą pas senelius, būna, kad jie nebesupranta, ką vaikas kalba, nes vaikas, kad ir kalba lietuviškai, bet vartoja daug angliškų žodžių, jo tarimas angliškas.
Ar tėvai laiku pastebi vaiko kalbos sutrikimus ir ką jiems daryti?
Pastebėjau, kad tėvai čia yra labai apsileidę lietuvių kalbos klausimu ir tik tada, kai vaikui sueina 3 metai, atsibunda, kad kažką reikia daryti. Nėra per vėlu taisyti kalbą, bet kuo anksčiau, tuo geriau. Jeigu vaikas neturi organinių pakitimų, jei nebuvo gimdymo traumų ar paveldėjimo, nereikia nerimauti – vaikas tik painioja lietuvių ir anglų kalbų žodžius ir su tėvų pagalba jis gali juos atskirti. Bet jei būna paveldėjimas ar gimdymo trauma, ir dėl to yra paveikta vaiko kalbėjimo motorika, o tėvai atveda vaiką, kai jam 8–9 metai, tuomet sunku sužadinti motyvaciją. Jis supranta, ką sako tėvai, su broliu jis jau kalba angliškai, jis jau žino, kad toje aplinkoje, kur gyvena, yra vartojama anglų kalba, draugų lietuvių jis neturi. Turėjau tokį vaiką ir jis man tiesiai ir pasakė – man tos kalbos (lietuvių – red. pastaba) nereikia. Mažesniems daug lengviau sužadinti motyvaciją, sudominti.
Ar čia daugiau vaikų, kuriems kyla problemos su artikuliavimu, tarimu?
Kiek susidūriau, čia logopedinių paslaugų poreikis mažesnis nei Lietuvoje. Tėvai galvoja – išaugs, dar suspės, mes lietuviškai kalbam ir jis pradės. Jie randa daug pasiteisinimų. Kita vertus vaiko tarimui dažnai įtakos turi anglakalbė aplinka. Tokiais atvejais užtenka su vaiku pasikalbėti, paaiškinti, kad taip vienas ar kitas garsas tariamas angliškai, o taip tariamas lietuviškai, ir vaikai gana greit pradeda skirti. Bet jei abiem kalbom yra tarimo problemų, tada reikia specialisto. Bet aš dirbu ne vien su tarimu – mokau dėmesio sutelkimo, smulkiosios motorikos pratimų, nes kalba susijusi su daugybe bendresnio pobūdžio dalykų.
Kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias daro tėvai, ir kurios gali atsiliepti vaiko sugebėjimui kalbėti lietuviškai?
Kiek man teko susidurti, dažni tokie atvejai, kad kol vaikas dar nekalba, jam leidžiama angliškus filmukus žiūrėti, skamba angliškos dainelės ar televizijos programos. Kai tik vaikas pradeda tarti žodžius, tėvai tuomet susirūpina – reikia lietuviškų knygučių, lietuviškų filmukų. Bet tuo metu kalbos pagrindai jau būna susiformavę, nes vaikas net jei nekalba, jis girdi ir įsimena aplink esančius garsus. Aš nesakau, kad jau viskas, nebegalima nieko pakeisti, bet daug sunkiau, nes lietuviškas filmukas vaikui jau nebeįdomu, jis nori to, prie ko jo ausis jau priprato. Atsiriboti nuo anglų kalbos nereikia, bet jos kiekį reikia riboti, nes anglų kalba daug lengvesnė nei lietuvių, ir nors čia atvykę suaugusieji jos neišmoksta, arba pramoksta labai nedaug, bet vaikui ji daug lengviau įsimenama.
Kaip pasiekti, kad lietuvių kalbos mokymasis vaikui netaptų sunkia ir nemalonia prievole?
Kiekvienam vaikui labai svarbu lietuviškai bendrauti su savo bendraamžiais, jiems tai paskatinimas kalbėti lietuviškai. Mokyklėlės, lietuviški darželiai – labai gerai, vaikai susiranda draugų ir sužino daugiau apie tą šalį, apie tai, kas yra ta Lietuva, nes dažnai Lietuva jiems ta vieta, kur gyvena močiutė ir senelis. Bėda tik ta, kad mokyklėlės būna savaitgaliais, o tėvai pavargę ar užsiėmę, jos yra toli... Bet netgi jei nėra galimybių vaiką vesti į lietuvišką darželį ar mokyklėlę, tiesiog reikia duoti skelbimą į laikraštį ar internetą, gal arti aplink yra šeimų su panašaus amžiaus vaikais. Juk mūsų čia daugybė, o vaikams bendravimas lietuviškai yra labai svarbus. Ir tėveliai, jeigu vaiką išveža į Lietuvą atostogoms mėnesiui ar dviem, grįžus jie pamato labai didelę pažangą. Ilgos atostogos Lietuvoje – geras būdas mokyti lietuviškai. Reikia branginti kalbą, nes kitaip ji bus prarasta. Žodynas čia lietuviukų skurdus, bet nieko nekaltinu, tėvai užsiėmę, jiems reikia daug dirbti...
Ką tėvams daryti pastebėjus, kad vaikas turi tarimo problemų?
Jei neištaria žodžių ar garsų, jei kyla klausimas dėl kalbėjimo įgūdžių, tada tiesiog gali ateiti ir pasitikrinti. Pas mane konsultacija nekainuoja. Pagal tam tikrą metodiką ištiriu vaiko žodyną, artikuliaciją, tėvam pateikiu išvadą, ir po to jie sprendžia, ar reikia jiems specialisto pagalbos.
