Austrija, Danija, Vokietija, Švedija ir ES nepriklausanti Norvegija 2015 metais dėl imigrantų krizės įvedė terminuotą dokumentų kontrolę pasienyje ir kelis kartus šią priemonę pratęsė.
Atsakydama į klausimą apie gegužę Europos Komisijos paskelbtus planus nuo lapkričio atsisakyti sienų kontrolės, A.Merkel sakė, kad trečiadienį numatytame susitikime su Europos Komisijos vadovu Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) ji siūlys pratęsti dokumentų patikrą.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, aš manau, kad mums reikia kontrolės pasienyje“, – sakė kanclerė žurnalistams.
Austrija, Vokietija, Danija, Švedija ir Norvegija pirmą kartą sienų kontrolę įvedė 2015 metais, kai Europą užliejo didžiulė migrantų banga iš Sirijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Briuselis anksčiau yra sakęs, kad iki 2016 metų pabaigos norėtų atkurti visiškai laisvą judėjimą Šengeno zonoje, į kurią įeina 22 ES šalys ir Norvegija, Islandija, Šveicarija bei Lichtenšteinas.
Vokietija nuo 2015 metų įsileido daugiau nei vieną milijoną prieglobsčio prašytojų. Dėl tokio pabėgėlių antplūdžio A.Merkel patiria didžiulį politinį spaudimą ir sulaukia kritikos ne tik iš opozicinių partijų, bet ir savo konservatorių bloke.
Uždarius migrantams vadinamąjį Balkanų maršrutą, taip pat ES sudarius susitarimą su Turkija, kuriuo siekta sumažinti per Egėjo jūrą atplaukiančių žmonių srautą, atvykėlių smarkiai sumažėjo.
Tačiau auganti per Viduržemio jūrą iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų banga vėl privertė pajusti migracijos problemos naštą.
Vokietijos visuotinių rinkimų kampanijoje migracijos klausimas nėra labai sureikšminamas ir manoma, kad A.Merkel ateinantį mėnesį turėtų būti perrinkta ketvirtai kadencijai.
