Per šį puolimą Ukraina atgavo strategiškai svarbų Iziumo miestą, kurį trečiadienį simboliškai aplankė prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat išstūmė Rusijos pajėgas iš didžiosios dalies šalies rytinės Charkivo srities.
Kontrpuolimas prasidėjo, kai atrodė, kad daugiau nei pusmetį trunkantis karas pasiekė tam tikrą aklavietę: vasarą Rusijos pajėgos kontroliavo daug teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose, bet nesugebėjo labiau pasistūmėti į priekį.
„Tai didžiulė Rusijos karinės žvalgybos nesėkmė, nes ji nepastebėjo šio artėjančio telkimo“, – sakė Michaelas Kofmanas, analitinio centro „Center for Naval Analyses“ Rusijos studijų programos vyresnysis mokslo darbuotojas.
Pierre'as Grasser, tarptautinių santykių istorikas ir Paryžiuje įsikūrusios „Sirice“ institucijos tyrėjas, mano, savo ruožtu teigė, kad „Rusija nesugebėjo nuspėti“ Ukrainos kontrpuolimo.
Pritardamas kitiems analitikams, P. Grasser sakė, kad Ukrainai didelė priedangos taktika buvo naudinga: ji surengė kontrataką pietuose ir tik tada pradėjo dar didesnę kontrataką šiaurės rytuose.
Nuo rugpjūčio Ukraina aktyviai vykdė mažesnes operacijas šiaurės rytų fronto linijoje. Be to, karas pasižymi precedento neturinčia atvirų žvalgybos šaltinių, pavyzdžiui, palydovinių vaizdų, gausa.
„Vis dar labai centralizuotas“
Tačiau žvalgybos nesėkmė taip pat primena didžiulį Rusijos pasitikėjimą savimi prieš šešis mėnesius, kai Maskva manė, kad jos pajėgos greitai prasiverš per Ukrainą ir užims net sostinę Kyjivą.
Tam nepavykus, Kremlius, regis, sumažino savo prioritetus trumpuoju laikotarpiu, sutelkdama dėmesį į rytinių ir pietinių regionų kontrolės perėmimą ir nebekeldama aiškaus tikslo pakeisti valdžią.
Tačiau prezidentas Vladimiras Putinas, susidūręs su karinėmis nesėkmėmis ir problemomis, susijusiomis su pastiprinimu, kol kas nesiima jokių veiksmų dėl priverstinio šaukimo į kariuomenę.
Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) tyrėjas Robas Lee sakė, kad kai kuriuose Rusijos „Telegram“ kanaluose jau mėnesį buvo kalbama apie Ukrainos pajėgų susitelkimą aplink Charkivą.
„Viena didžiausių Rusijos kariuomenės silpnybių yra ta, kad ji lėtai reaguoja į pokyčius mūšio lauke“, – sakė jis.
R. Lee teigė, kad Rusija buvo užklupta nepasirengusi dėl Ukrainos karinės technikos pažangos, susijusios su Vakarų parama, ypač JAV tiekiamomis daugiafunkcinėmis raketų paleidimo sistemomis HIMARS.
„Yra įvairių paaiškinimų, kodėl daromos šios klaidos, tačiau jos rodo labai esminę Rusijos karinės vadovybės problemą. Rusijos kariuomenės sprendimų priėmimas vis dar yra labai centralizuotas“, – sakė jis.
„Nesuprato“
Ukrainos kontrpuolimas taip pat sukėlė nerimą Rusijoje, o kai kurie ekspertai per valstybinę televiziją nebekalba, kad vadinamoji Maskvos „specialioji karinė operacija“ vyksta sėkmingai.
Įtakingasis Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas, kurio kovotojai dalyvauja invazijoje, savo „Telegram“ kanale atvirai kalbėjo apie Rusijos taktikos „klaidas“.
Tuo metu rusų karinis ekspertas Aleksandras Chramčichinas sakė, kad Rusijos atsaką taip pat apsunkino Ukrainos taktika rengti kelias atakas vienu metu.
„Rusijos žvalgyba nesuprato, kur tiksliai vyks tikrasis kontrpuolimas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Be to, anot A. Chramčichino, mobilizacija Rusijoje ir Ukrainoje labai skiriasi.
„Ukrainoje mobilizuoti visi gyventojai, – sakė jis. – Taigi ukrainiečiai gali pridėti tiek jėgos, kiek tik nori.“
Jis pridūrė, kad be ginklų tiekimo iš Vakarų Ukraina taip pat gavo didžiulę naudą iš Vakarų žvalgybos išteklių.
