Izraelio taktika ir ilgalaikė strategija Gazos ruože kelia karo analitikų nesutarimus.
Izraelis teigia, jog pagrindinis jo atakų tikslas – siekis priversti Gazos ruože įsikūrusius palestiniečių kovotojus nutraukti Izraelio teritorijų apšaudymą raketomis. Per pastaruosius 8 metus į pietinius Izraelio miestus šaudomos palestiniečių raketos jau pareikalavo 19 gyvybių ir tapo rimtu galvos skausmu Izraelio vyriausybei.
Sumažinti į Izraelį šaudomų raketų skaičių, analitikų teigimu, yra ganėtinai kuklus tikslas. Tačiau ekspertai nesutaria, kaip jį reikėtų įgyvendinti. Dauguma mano, kad paskutinis konfliktas nurims, o geriausiu atveju bus pasiekta trumpalaikė paliaubų sutartis. Tai būtų tik dar viena laikina paliaubų sutartis, kurių per visą Izraelio-Palestinos konfliktą jau buvo ne viena.
Tiesa, Izraelis ėmė pamažu rengtis ir sausumos invazijai – buvo mobilizuota keli tūkstančiai rezervistų bei netoli Gazos pasienio dislokuoti tankai. Tačiau atrodo, kad kol kas sausumos invazija nėra neišvengiama būtinybė.
Shlomas Bromas, į atsargą išėjęs Izraelio armijos generolas ir karinis Nacionalinių strateginių studijų instituto Tel Avive analitikas, teigia, kad Izraelis siekis dabar yra pasiekti geriausias įmanomas sąlygas būsimam paliaubų susitarimui su „Hamas“, kuris kontroliuoja Gazą nuo to laiko, kai prieš 3 metus laimėjo rinkimus.
„Karinė operacija keičia įvykių dinamiką ir aiškiai parodo „Hamas“, kad jis turės mokėti itin brangiai už paliaubų susitarimo pažeidinėjimus. Aš manau, kad „Hamas“ apgaudinėjo save galvodamas, kad Izraelis yra paralyžiuotas dėl savo politinės sistemos ar galimos gyventojų reakcijos į tam tikrą kančią“, – kalbėjo S. Bromas.
Paliaubų sutartis tarp Izraelio ir „Hamas“ galiojo beveik pusmetį, tačiau visiškai neseniai susitarimas, kurį pažeidinėjo abi pusės, žlugo. Dabar tiek „Hamas“, tiek kai kurie Izraelio lyderiai teigia nenorintys pasirašyti dar vieno ugnies nutraukimo susitarimo.
Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas šeštadienį kalbėdamas „Fox News“ žinioms teigė, kad raginti Izraelį sudaryti paliaubas su „Hamas“ yra tas pats, kas įtikinėti JAV pasirašyti ugnies nutraukimo susitarimą su „Al-Qaeda“.
Tačiau realybė yra tokia, kad dar vienas ugnies nutraukimo susitarimas yra geriausias rezultatas, kurį šiame konflikte gali pasiekti Izraelis. „Yedioth Ahronoth“ laikraščio apžvalgininkas Alexas Fishmanas viską išdėstė labai paprastai: „Atsakymas į klausimą, ko mes norime, yra paprastas: sustabdyti ugnį. Tam, kad sustabdytume ugnį, mes turime pasiekti susitarimą, o tam, kad įtikintume „Hamas“ pasiekti susitarimą, mes dabar laužome jo kaulus tam, kad kaina, kurios šis judėjimas reikalaus už paliaubas, nebūtų per didelė. Tačiau mes patys kol kas dar nenusprendėme, kokią kainą esame pasiryžę mokėti.“
Kiti analitikai kelia platesnius klausimus ir persvarsto visą pastarųjų 3 metų Izraelio politiką Gazos ruožo atžvilgiu. Būtent 3 metus šią teritoriją valdo „Hamas“.
Buvęs „Mossad“ narys ir karinis analitikas Bossis Alpheras sutinka, kad Izraelis siekia paliaubų susitarimo palankesnėmis nei iki šiol sąlygomis. Tačiau jis yra ganėtinai kritiškas dėl pastaraisiais metais Izraelio vykdytos Gazos ruožo ekonominės blokados, kuri apribojo humanitarinės pagalbos tiekimą ir užkirto kelią bet kokiam eksportui. Tokia politika tik sugriovė visą Gazos ruožo pramonę. „Ekonominė Gazos apsiaustis nedavė jokių trokštamų politinių rezultatų. Ji neprivertė palestiniečių nekęsti „Hamas“, tačiau veikiausiai veikė priešingai. Tai buvo tik jokios naudos nedavusi kolektyvinė bausmė“, – teigė analitikas.
Jo teigimu, Izraelis netrukus turės apsispręsti, ar pripažinti „Hamas“ ir leistis su šiuo judėjimu į derybas, ar vėl iš naujo okupuoti Gazos ruožą, nuversti „Hamas“ valdžią ir prisiimti visas pasekmes, kurias sukels tokia politika.
„Izraelis nuolatos tikėjo, kad priversdamas kentėti civilius palestiniečius jis privers juos sukilti prieš savo lyderius. Ši prielaida nuolatos pasirodydavo besanti klaidinga. Nuo pat to laiko, kai sionistai atvyko į Izraelio žemę, nė viena karinė operacija niekados nė nesiekė dialogo su palestiniečiais“, – rašė istorikas.