2022-ųjų metinėje ataskaitoje „Amnesty International“ teigia, kad Vakarai tyli dėl žmogaus teisių padėties Saudo Arabijoje, represijų Egipte ir Izraelio elgesio su palestiniečiais.
„Įspūdingas Vakarų atsakas į Rusijos invaziją Ukrainoje išryškino dvejopus standartus ir parodė, kad jų reakcija į daugybę kitų Jungtinių Tautų chartijos pažeidimų yra paviršutiniška“, – teigė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard, Paryžiuje pristatydama organizacijos pasaulinę ataskaitą.
Ji taip pat pabrėžė, jog 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjęs Rusijos puolimas parodė, kad galimybės atsiranda tada, kai yra politinė valia veikti, nes Vakarai, norėdami paremti Ukrainą, labai susitelkė.
Po Maskvos invazijos daugelis šalių paskelbė sankcijas Maskvai ir atvėrė savo sienas pabėgėliams iš Ukrainos, o Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.
Pasak „Amnesty International“, šis konfliktas išryškino trūkumus reaguojant į pažeidimus kitose pasaulio vietose.
Organizacija atkreipė dėmesį į tai, jog Vakarai tyli dėl žmogaus teisių padėties Saudo Arabijoje, nesiima veiksmų Egipto atžvilgiu ir vengia pasipriešinti Izraelio „apartheido sistemai palestiniečių atžvilgiu“.
„Amnesty International“, žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ir JT specialusis pranešėjas priėjo prie išvados, kad Izraelio elgesys su palestiniečiais prilygsta apartheido politikai – juodaodžių ir baltaodžių gyventojų segregacijai baltųjų valdomoje Pietų Afrikoje. Izraelis šiuos kaltinimus neigia.
„Amnesty International“ teigimu, pernai Izraelio vyriausybė ėmėsi priemonių, kad vis daugiau palestiniečių būtų priversti palikti savo namus, plėsdama nelegalias gyvenvietes ir forpostus visame okupuotame Vakarų krante.
Nepaisant to, kad Izraelio pajėgos žudo palestiniečius okupuotame Vakarų krante, Vakarų šalys nepareikalauja nutraukti šios „engimo sistemos“, teigė „Amnesty International“.
„Tokio geranoriškumo neparodė kitiems“
Žmogaus teisių aktyvistai Saudo Arabijoje ir toliau laikomi nelaisvėje dėl savo pažiūrų, žmonės atsiduria kalėjime po akivaizdžiai nesąžiningų teismo procesų, pasitaiko, kad miršta sulaikyti migrantai. Vienu atveju per vieną dieną šioje šalyje 81 vyras buvo nubaustas mirties bausme.
Organizacijos teigimu, Egipte tūkstančiai žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, protestuotojų ir įtariamų disidentų vis dar laikomi už grotų, o šalyje vis dar „plačiai naudojami kankinimai“.
Pasak „Amnesty International“, Europos šalys priima pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau tokio geranoriškumo neparodė žmonėms, bėgantiems nuo kovų Sirijoje, Afganistane ir Libijoje.
„Amnesty International“ pridūrė, kad JAV taip pat priėmė ukrainiečių, tačiau vykdydama politiką ir praktiką, pagrįsta prieš juodaodžius nukreiptu rasizmu, nuo 2021-ųjų rugsėjo iki 2022-ųjų gegužės išsiuntė daugiau kaip 25 000 haitiečių, be to daug migrantų kankino bei kitaip netinkamai su jais elgėsi.
A. Callamard teigė, kai Irane moterys miršta dėl to, kad šoko, dainavo ar nedėvėjo galvos apdangalų.
Organizacija pabrėžė, kad pasaulio institucijos nesugeba tinkamai reaguoti į tūkstančius žmonių pražudžiusius konfliktus, įskaitant tokius atvejus kaip Etiopijoje, Mianmare ir Jemene.
„Amnesty International“ teigia, kad karas Ukrainoje atitraukė išteklius ir dėmesį nuo klimato krizės, kitų ilgalaikių konfliktų ir žmonių kančių visame pasaulyje.
„2022 metais nebuvo jokių įrodymų, kad tarptautinis atsakas į Ukrainos krizę, taps nuoseklaus ir darnaus reagavimo į konfliktus ir krizes pavyzdžiu“, – sakė A. Callamard.
