JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) perspėjo - bankai pagaliau privalo dirbti atsakingai, nes mokesčių mokėtojai daugiau nemokės už jų klaidas. Priešingu atveju šalį vėl ištiks finansų nuosmukis.
Košę srėbs patys
B.Obama pažadėjo blokuosiantis net savo paties pasiūlytos bankų sistemos reformą, jei ši neužkirs kelio finansininkų spekuliacijoms, kurios privedė JAV, o vėliau ir visą pasaulį prie ekonominės krizės.
JAV vadovas pridūrė - amerikiečiai daugiau neatsidurs padėtyje, kai, siekdama užkirsti kelią finansų krizei, valdžia buvo priversta remti stambius bankus iš žmonių sumokėtų mokesčių.
Būtent po didžiųjų Amerikos bankų griūties 2008-2009 m. Vyriausybė skyrė net 700 mlrd. dolerių (1,75 trln. litų) šalies finansų sistemai gaivinti. Didžioji šių lėšų dalis buvo skirta didiesiems JAV bankams ir kitoms finansinėms institucijoms ištraukti iš bankroto liūno.
Tačiau, pastarosioms atsistojus ant kojų, amerikiečius pritrenkė pasirodę pranešimai, kad su valstybės pagalba bankroto išvengusios finansinės institucijos vėl ėmėsi žarstytis milijonais darbuotojų priedams ir vykdyti rizikingus sandorius, kas ir sukėlė pasaulinę finansų krizę.
Bet valdžia tvirtino nieko negalinti padaryti, nes neturinti svertų paveikti privačių finansinių įstaigų darbą.
Reikia tvarkos
Po šio akibrokšto pasipiktinęs buvo ir B.Obama. Jis pažadėjo, kad disciplina į finansų sektorių bus įvesta bet kokia kaina, nors tam itin smarkiai priešinasi didžiųjų bankų vadovai, besibaimindami kontrolės.
Šiuo metu šie aktyviai užsiima lobizmu Kongrese - jo narius bando palenkti savo pusėn.
Tačiau JAV vadovas laikosi tvirtai. B.Obama pareiškė, kad valstybė daugiau neties pagalbos rankos rizikingai dirbančioms šalies finansinėms institucijoms, jei šios pačios nesirūpins tuo, ką daro. Todėl jis vetuos bet kokį įstatymą, kuris bus palankus bankams, o ne žmonėms.
Svarbiausia - skaidrumas
B.Obama pažymėjo, kad reikia rimtai riboti rizikingas finansines operacijas, taip pat iš bankų, kurių turtas vertinamas daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių (125 mlrd. litų), imti specialų mokestį.
Tokiu būdu būtų kaupiamas fondas, iš kurio, bankui bankrutavus, žmonės galėtų tikėtis atgauti savo pinigus.
Be to, apskaičiuota, kad reforma leis į biudžetą sugrąžinti bankams gelbėti skirtus pinigus, taip pat per artimiausius 10 metų papildomai gauti 90 mlrd. JAV dolerių (225 mlrd. litų) pajamų.
Tačiau JAV prezidento siūlymus ne kartą kritikavo Respublikonų partijos atstovai. Jų nuomone, finansinių operacijų vykdymo taisyklių griežtinimas ir specialaus mokesčio įvedimas paskatins stambias finansų kompanijas palikti JAV.
B.Obama atrėžė: “Šiame versle sukasi milijardai, kurie kartais ima ir dingsta. Reikia suteikti tam skaidrumo, kad visi žinotų, kas vyksta”, - kalbėjo B.Obama.
Povilas Gylys - VU profesorius, ekonomistas:
Tai labai reikšmingas B.Obamos žingsnis. Iš to laimės ne tik eiliniai amerikiečiai, bet ir verslas, nes finansinės sąlygos bus stabilesnės.
Pagaliau JAV kratosi rinkos fundamentalizmo ir tikėjimo, kad rinka gali pati susireguliuoti be valstybės įsikišimo. Iki šiol buvo manoma priešingai, todėl valstybei ir teko mokesčių mokėtojų pinigais perimti bankus - juos iš dalies nacionalizuoti. Akivaizdu, kad nors Amerika ir turtinga šalis, bankų gelbėjimas jai brangiai kainavo.
Kita vertus, kodėl valstybė turi gelbėti privačias finansines institucijas, kurios tik naudojasi valstybe? Bankai gaudavo didžiules pajamas, pasiskirdavo milžiniškus atlygius, o už tai nieko nedavė. Negana to, jie premijomis lepinasi net dabar. Taigi akivaizdu, kad be valstybės priežiūros ir finansų valdymo tik laiko klausimas, kada kils kita ekonomikos krizė.
Parengė Valentinas Beržiūnas
