Amerikiečiai vis labiau nerimauja dėl JAV užsienio politikos krypties ir labai nedaug jų pritaria karinės jėgos panaudojimui sprendžiant tarptautinius konfliktus, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Pasitikėjimo JAV užsienio politika indeksas, kurį paskelbė analitinių tyrimų centras "Public Agenda" ir žurnalas "Foreign Affairs", taip pat rodo, kad Amerikos visuomenė jaučia didėjantį susirūpinimą dėl šalies įvaizdžio užsienyje ir tvirtai remia amerikiečių pajėgų išvedimą iš Irako.
"Pastarasis pasitikėjimo JAV užsienio politika indeksas... yra dar vienas įrodymas, kad Amerikos visuomenę vis labiau užvaldo netikrumas dėl šalies tarptautinės pozicijos", - pažymima "Public Agenda" ir "Foreign Affairs" tyrimo išvadose.
"Public Agenda" paskelbtas vadinamasis nerimo rodiklis, kuris rodo visuomenės susirūpinimo ar pasitenkinimo JAV užsienio politika, mastą, yra 137 - jis didesnis už neutralų rodiklį, kuris siekia 100. Be to, šis rodiklis yra septyniais punktais didesnis nei buvo 2006 metų rugsėjį.
"Nerimo rodiklis artėja prie 150 - "raudonosios zonos", kuri rodys didelio masto visuomenės pasitikėjimo krizę", - sakė "Public Agenda" pirmininkas Danielis Yankelovichius (Danielis Jankelovičius).
"Naujas tyrimas akivaizdžiai patvirtina, kad amerikiečių susirūpinimas dėl Irako pereina į kitas užsienio politikos sritis, o tai gali rimtai paveikti esamų ir būsimų lyderių politikos galimybes", - pažymima išvadose.
Net 87 proc. respondentų nurodė, kad jie nerimauja dėl to, kaip klostosi Jungtinėms Valstijoms pasaulinėje arenoje, o 82 proc. apklaustųjų sakė, kad pasaulis Amerikai ir jos žmonėms tampa vis pavojingesnis.
Trys iš keturių respondentų sakė, kad Amerikai kaip pasaulio lyderei nesiseka stiprinti taikos ir gerovės planetoje, o 68 proc. nurodė, jog kitos pasaulio valstybės neigiamai žiūri į Jungtines Valstijas.
Šeši iš dešimties apklaustųjų sakė, kad Amerika moraliai įsipareigojusi Irako žmonėms, o septyni iš dešimties respondentų pasisakė už JAV pajėgų išvedimą iš šios šalies.
"Akivaizdžiai negatyvus požiūris į karinių galimybių veiksmingumą dabar nieko nepakeis, tačiau gali paveikti sprendimus, kuriuos ateityje priims mūsų šalies lyderiai", - rašoma ataskaitoje, kurioje išskiriamas Irano atvejis.
Tik 8 proc. respondentų pasisakė už tai, kad būtų imtasi karinių veiksmų prieš Iraną, kuris ignoruoja Jungtinių Valstijų ir tarptautinės bendrijos reikalavimus nutraukti branduolinę programą.
Maždaug 59 proc. apklaustųjų nurodė, kad gali tvirtai pasakyti, jog netiki, kad šalies vyriausybė pasako visą tiesą apie užsienio reikalus; nuo pernai rugsėjo šis skaičius padidėjo 10 procentų.
"Daug pastarojo meto apklausų rodė, kad amerikiečiai nusivylę Irako karu, tačiau mūsų tyrimas atskleidė dar daugiau", - sakė žurnalo "Foreign Affairs" vyriausiasis redaktorius Gideonas Rose'as (Gideonas Rouzas).
"Matome, kad visuomenė linksta į tai, jog reikia apriboti Amerikos užsienio politikos galimybes, nes ji nebepasitiki Vašingtono sprendimais", - sakė jis.
Mažiau amerikiečių tiki tuo, kad šalies vyriausybė pajėgi užkirsti kelią išpuoliams, panašiems į 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakas. Tik 36 proc. apklaustųjų sakė, jog vyriausybė gali daug padaryti, kad užkirstų kelią bet kokiai didesnio masto atakai.
Nors 82 proc. respondentų nurodė būgštaujantys, kad nedraugiškos valstybės gali įsigyti branduolinį ginklą, 63 proc. sakė, jog nerealu tikėtis, kad JAV vyriausybė gali užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui.
Remiantis apklausa, amerikiečiai šalies užsienio politikos prioritetais laiko energetinės nepriklausomybės didinimą ir žvalgybos darbo gerinimą.
Nedaug apklausos dalyvių pritarė, kad būtina aktyviai prisidėti prie demokratijos kūrimo kitose šalyse, ir net 74 proc. respondentų nurodė, kad demokratija yra "tai, ką turi sukurti pačios valstybės".
"Visuomenė priėjo prie išvados, kad kariniai sprendimai nėra atsakymas", - sakė "Public Agenda" prezidentė Ruth Wooden (Rut Vuden).
Tyrimo metu nuo vasario 21-osios iki kovo 4 dienos buvo apklausti 1 013 suaugusių amerikiečių.
