Rusija bando susigrąžinti aukštųjų technologijų šalies vardą, milijardai skiriami ambicingiems projektams, tačiau daugelis jų užgęsta taip ir nesulaukę komercinio pripažinimo.
Milijardierius Michailas Prochorovas dėdamas kertinį akmenį į naujos gamyklos pamatus Sankt Peterburge žadėjo sukurti Rusijoje naujos kartos automobilių pramonę. Gamykla turėjo gaminti į „Smart“ panašius automobilius, kurių kaina siektų vos 9 tūkst. eurų. Tokia kaina viliotų ne tik vietos, bet ir užsienio pirkėjus, rašo „Der Spiegel“.
Dujomis ir elektra varomas hibridas „Yo-mobil“ turėjo paneigti mitą, esą Rusija sugeba eksportuoti tik dujas, tankus ir atomines elektrines. M. Prochorovas žadėjo į automobilio gamybą investuoti 150 mln. eurų.
„Yo-mobil“ turėjo tapti tikra dovana Vladimirui Putinui, kuris siekia pardavinėti kompiuterius telefonus ir lėktuvus ant kurių puikuotųsi užrašas „Made in Russia“.
Rusijos prezidentas tikina rinkėjus iki 2025 metų technologijų sektoriuje sukursiantis 25 mln. naujų darbo vietų. Ambicingas planas reikalauja ambicingų investicijų, todėl Kremlius ketina skirti net 400 mlrd. eurų. Už tokią sumą būtų galima nupirkti „Toyota“, „Volkswagen“, BMW ir „Daimler“ kartu sudėjus.
Galbūt investicijos į užsienio gamintojus būtų sėkmingesnės nei nevykę bandymai kurti vietines technologijas, nes iki šiol Maskvos ir oligarchų valdomų įmonių svajonės subliukšdavo sukūrus pirmuosius prototipus.
Nepaisant akivaizdžių nesėkmių V. Putinas kartoja, kad automobilių pramonei turi būti teikiamas išskirtinis dėmesys.
Prieš porą metų V. Putinas susiruošė į žygį po Sibirą su nauju „Lada“ gaminiu - „Kalina“. Šis gamintojas niekada nepasižymėjo nei patikimumu, nei patogumumu, nei dizainu. Todėl nenuostabu, kad prezidentą kelionėje lydėjo du atsarginiai automobiliai.
Suvokadamas šalies gamintojų galimybes ir trūkumus V. Putinas buvo bepradedas skeptiškai žiūrėti į „Yo-mobil“, tačiau M. Prochorovas sugebėjo įtikinti prezidentą projekto sėkme.
Šių metų viduryje turėjo prasidėti „Yo-mobil“ serijinė gamyba. Gamykla sulaukė net 200 tūkst. išankstinių užsakymų, tačiau šiandien gamykla stovi apmirusi.
Panašu, kad Rusijoje naudojami triukai nesikeičia nuo caro laikų. Sklinda legendos esą Grigorijus Potiomkinas siekdamas nupiešti Jekaterinai Didžiajai tobulos Rusijos provincijos gyvenimą, liepdavo pristatyti butaforinių kaimų, kad valdovė pro karietos langus matytų švarius kaimiečius ir spindinčias gryčias. Prabėgo keli šimtai metų ir šiandien M. Prochorovas tarsi Potiomkinas stato oro pilis V. Putinui.
Iš pradžių milijardierius nukėlė automobilio gamybos pradžią iki 2014 metų, o netrukus visai pasitraukė iš nepavykusio verslo.
2010 Rusijos inžinieriai pristatė pirmąjį rusišką išmanųjį telefoną, kuris turėjo būti gaminamas Taivane, tačiau iki pat šiol pasaulis neturi galimybės įsigyti šio technologijų stebuklo. Vos po dviejų mėnesių V. Putino rankose gulėjo naujas išmanusis telefonas, turintis visas „iPhone 4“ funkcijas.
Telekomunikacijų oligarchas Vladimiras Jevtušenkovas tikino, kad per metus bus pagaminti 500 tūkst. tokių telefonų, vėliau lūkesčiai sumažėjo iki 100 tūkst. Kinų gamintojas ZTE, kuris apsiėmė gaminti rusų telefoną nutraukė gamybą sukūręs vos 5 tūkst. vienetų. Oficiali priežastis – maža paklausa.
Panaši nesėkmė ištiko ir elektroninę knygų skaityklę, kurią vietos spauda vadino „iPad“ pakaitalu. „Rosnano“ vadovas Anatolijus Čiubaisas 2011 metais prisiekinėjo V. Putinui, kad šis įrenginis sulauks masinio pirkėjų palankumo. Rusijos mokiniams buvo išdalinti vos 1000 skaityklės vienetų. Planuota 700 mln. eurų vertės gamykla liko tik brėžiniuose.
Prieš 55 metus didžiausia pasaulio valstybė kėlė baimę dėl savo technologinių pasiekimų. Sputnikas tapo pirmuoju Žemės palydovu. Rusija pirmavo kosmoso varžybose. Mokslo pasiekimai gniaužė kvapą. Pernai Rusija pateikė maždaug tūkstantį tarptautinių patentų, mažiau nei Vokietijos bendrovė „Bosch“.
Technologinis atsilikimas kiša koją Kremliaus planams nustebinti aviacijos ir karinę pramonę. Pirmasis kelevinis lėktuvas sukurtas po Sovietų sąjungos žlugimo - „Superjet“ neranda perspektyvių pirkėjų.
„Sukhoi“ kol kas pagamino porą dešimčių „Superjet“, tačiau vienas jau spėjo sudužti per demonstracinį skrydį Indonezijoje.
Rusijos technologinį atsilikimą puikiausiai demonstruoja šį rudenį įvykusi istorija, kuomet FTB išaiškino Rusijos šnipų/kontrabandininkų tinklą. Šiems šnipams nerūpėjo jokios politinės paslaptys, juos domino galimybė kontrabandos keliais išvežti iš JAV mikroelektroniką, kurią galima pritaikyti ir kariniams tikslams. Rusija nebesugeba pasigaminti būtiniausių karinių įrengimų elementų.
Progresą ir moderinaciją skatina siekis didinti produktyvumą, tačiau šis žodis menkai suprantamas Rusijos politikų ir oligarchų sluoksniuose. Norėdama sukurti tą pačią ekonominę vertę kaip ir Vokietija, Rusija sunaudoja dešimt kartų daugiau energijos išteklių.
Korupcija ir prasta vadyba kainuoja brangiai. Anot Rusijos auditorių, greitkelių tiesimas šioje valstybėje kainuoja du su puse karto brangiau nei Europos Sąjungoje. Dujotiekių tiesimo kaina dėl išsikerojusios korupcijos pasiekia Vakaruose nesuvokiamą kainą.
Visi kuo puikiausiai supranta kokios Rusijos bėdų priežastys, tačiau tol kol pinigai už naftą ir dujas maitins šalies biudžetą tol niekas nesiims jokių skausmingų reformų. Tik nežinia ar išsekus energetikos ištekliams Rusija beturės galimybių pavyti nenumaldomai tolstantį pasaulį.
