„The New York Times“ pabuvojo marubo genties gyvenvietėse po to, kai ten praėjusių metų pabaigoje buvo įvestas internetas. Šiuo metu palei Itujos upę (Brazilijos tropikuose) išsidėsčiusiuose kaimeliuose gyvena apie du tūkstančius žmonių.
Šimtmečiais šios genties žmonės propagavo izoliaciją nuo išorinio pasaulio: kalbėjo tik savo kalba, gėrė haliucinogeninį gėrimą ajahuaską „bendraudami su miško dvasiomis“ ir medžiojo beždžiones, iš kurių virė sriubą arba laikė vietoje naminių gyvūnų.
2023-ųjų rugsėjį aktyvistai jiems pajungė E. Musko palydovinį internetą „Starlink“.
„Kai tik jis atsirado, visi buvo laimingi. Tačiau dabar situacija blogėja“, – įsitikinusi vietos gyventoja Cainama Marubo (visos genties gyventojai yra ta pačia pavarde). Ji skundėsi, kad jaunimas nebesidomi papuošalų gamyba ir visiškai aptingo dėl interneto, iš kur „išmoko, kaip gyvena baltieji“. Tačiau tuo pačiu ji paprašė, kad „neatimtų iš jų interneto“.
Per trumpą interneto naudojimo laikotarpį marubo gentis susidūrė su tomis pačiomis problemomis, kaip ir žmonės visame pasaulyje: paaugliai įjunko į telefonus, genties pokalbių kambariuose pilna gandų, o nepilnamečiams tapo prieinama pornografija ir žiaurūs kompiuteriniai žaidimai.
Dabar genties lyderiai susirūpinę tuo, kaip interneto prieiga paveiks jų identitetą ir kultūrą.
Tėvas suveikė motorinę valtį, sūnus – internetą
Vienas iš marubo genties lyderių, 40-metis Enoke iškart įvertino potencialią „Starlink“ naudą. Jis gyvena ir miestelyje netoliese, kur dirbo „Coca Cola“ padalinio grafikos dizaineriu, ir Amazonės miškuose. Jo tėvas Sebastianas taip pat jau gyveno už džiunglių ribų, o grįžęs atsivežė su savimi tuomet naują technologiją – variklį valčiai. Tai leido jam gerokai paspartinti keliones pas gentainius.
2023-iaisias Enoke Marubo ir viena brazilų aktyvistė paviešino įrašą, kuriame paprašė geradarių padėti jiems įsigyti „Starlink“ internetą. Jau po kelių dienų jie susirado rėmėją iš JAV, kuri sutiko paaukoti daugiau nei 15 tūkst. dolerių „Starlink“ antenoms įsigyti ir atgabenti jas į Amazonės džiungles.
„Vienas įrankis pakeis viską jų gyvenimuose: ir sveikatos apsaugą, ir išsilavinimą, ir ryšius, ir miškų apsaugą“, – cituojama brazilės aktyvistės kalba reklamoje.
„Starlink“ ant stulpo ir pornografijos galia
Kaimuose „Starlink“ antenas prikalė ant stulpų ir pajungė prie saulės baterijų. Anot Enokės, interneto atsiradimas vietos gyventojams sukėlė euforiją.
„Tai pakeitė dienotvarkę ir sukėlė liūdnų pasekmių. Mūsų kaime yra taip: jeigu tu nemedžioji, negaudai žuvies ir neaugini nieko, tai tu nevalgai“, – paaiškino susiklosčiusią situaciją Enokė.
Ilgainiui genties lyderiai nusprendė įvesti naudojimosi internetu ribojimus – dabar jis veikia tik dvi valandas ryte, penkias valandas vakare ir visą sekmadienį.
Kol internetas įjungtas, gentainiai gulinėja hamakuose ar ant suoliukų, įsisiurbę į savo telefonus. Eiliniai gyventojai bendrauja „WhatsApp“, o bendruomenės lyderiai palaiko ryšį su Brazilijos valdžios atstovais ir perspėja juos apie sveikatos ir aplinkosaugos problemas.
Mokytojai dalijasi užduotimis su vietos moksleiviais. Visi bendrauja su gentainiais ir tais, kurie paliko gyvenvietę ir gyvena toliau nuo jų.
Vietos lyderius neramina tie patys dalykai, kaip ir visą likusį pasaulį: pavyzdžiui, jie nenorėtų, kad vaikai žaistų žiaurius žaidimus ar žiūrėtų pornografiją.
Visų kaimų lyderis Alfredo Marubo sunerimęs dėl to, kad jaunimas dalijasi tarpusavyje itin atvirų scenų vaizdo įrašais, nors genties kultūroje nėra priimtini net vieši bučiniai. Anot jo, genties seniūnai jau pastebėjo „agresyvų seksualinį elgesį“ tarp gentainių.
