Giesseno ir Marburgo universitetinės klinikos mokslininkai tyrimo metu naudojo specialiai tam sukurtą hermetišką kubą. „Iš vienos pusės į jį buvo pučiamos mažiausios dalelės: mažesnio nei 5 mikrometrų diametro aerozoliai, tai yra mažiau nei 5 tūkstantosios milimetro, ir skysčių lašelius, kurie buvo šiek tiek didesni, tačiau vis tiek – mikroskopiniai. Šios dalelės leido simuliuoti žmogaus iškvepiamą orą. Kameroje įrengtas ventiliatorius maišė orą, kad visos dalelės pasiskirstytų tolygiai“, – „Frankfurter Allemeine Zeitung“ cituojamas tyrimui vadovavęs profesorius Frankas Gunteris.
Kubo viduje medikai pastatė 3D spausdintuvu atspausdintą žmogaus galvos modelį. Per sumodeliuotą burnos ertmę buvo ištraukiamas oras, kurį lazeriniu spektometru matavome dėl įvairių dalelių kiekio. Atvirkštinio eksperimento metu buvo galima nustatyti, kiek dalelių prasiveržia pro kaukę. Dalelių dydis siekė 0,3 – 10 mikrometrų.
Dėl kaukių – klaidingi įsitikinimai
Pirmoji mokslininkų išvada: įprastos medicininės kaukės, pavyzdžiui, tos, kurios yra naudojamos operacijų metų, pasirodė neįtikėtinai gerai, lyginant su kitomis kaukėmis. Tokia kaukė gerai tinka žmogaus galvos formai, todėl uždengia paviršių hermetiškiau. Ji taip pat sumažina aerozolių kiekį daugiau nei 50 proc., o lašelių – daugiau nei 70 proc. Daugelis kitų kaukių buvo pernelyg nelanksčios ir prastai prigludo prie veido, jų filtravimo efektyvumas tebuvo apie 20 proc., nors jos ir tariamai atitiko kinų standartą KN95 ar europietišką FFP2. „Mes pastebėjome, kad ant jų buvo atspausdintos kažkokios normatyvinės charakteristikos, kurios neturėjo nieko bendra su realybe“, – tvirtina F. Gunteris.
Antroji išvada tik patvirtino ankstesnius įsitikinimus: kaukės, įskaitant ir įprastas, taip pat saugo ir tuos, kurie jas dėvi, ne tik aplinkinius. „Mums, ligoninių higienistams, tai atrodo savaime suprantamas dalykas jau daugelį metų, – cituojamas F. Gunteris. – Mane nustebino, kad visuomenėje nuo pat pradžių susidėliojo kitoks įsitikinimas. (…) Mane šokiravo, kad toks požiūrius matomas ir tarp specialistų“. Anot eksperto, medicininė kaukė saugo tą, kuris ją dėvi, gal net ir daugiau nei aplinkinius, nes žmogui įkvepiant kaukė priglunda prie veido ir taip dar labiau „hermetizuojasi“, įsitikinęs profesorius.
Maža to, pokalbio metu abiem pašnekovams dėvint kaukės, efektas stiprėja. „Jeigu kiekviena kaukė sumažina per ją galinčių pralįsti dalelių kiekį 60 proc., tai viso lieka vos 16 proc. O jeigu dar skaičiuosime, kad be kaukių užsikrečia apytikriai kas dešimtas žmogus, tai rizika su kaukėmis sumažėja iki 1,6 proc.“ – skaičiavo medikas.
Kaukių priešininkai tvirtina, kad jos, nors ir sulaiko bakterijas, praleidžia mikroskopinius virusus. Koronaviruso dydis yra apie 0,1 mikrometro, jis yra mažesnis už aerozolius, kurie buvo naudojami tyrimų metu, tačiau mokslininko teigimu, tokia logika yra klaidinga. „Neteisinga manyti, kad virusas sklaido ore pats savaime, – aiškino F. Gunteris. – Pavieniui virusai greitai išdžiūtų ir nekeltų užkrėtimo grėsmės. Problema ta, kad virusai jungiasi prie baltymų, vandens ir gleivių dalelių. Tokie dariniai yra didesni ir tikrai gali būti sulaikomi kaukių medžiagoje“.
Mokslininkai taip pat ištyrė kaukes, kurios būna pasisiūtos pačių žmonių ar drabužių gamintojų. Pasak F. Gunterio, dažnai net ir virtuvinis rankšluostis iš medvilnės gali užtikrinti geresnę apsaugą, negu graži, madinga, specialiai veidui uždengti pagaminta kaukė. Tokių kaukių audinio pluoštas yra lygintas ir todėl sulaiko mažiau dalelių. Net ir tankesnė medžiaga ne visada atneša naudos, nes dėl padidėjusio pasipriešinimo daugiau iškvepiamo oro patenka į kaukės tarpus šonuose. Paprastų medžiaginių kaukių efektyvumas pasirodė esąs daug prastesnis, nei medicininių – jos sulaiko tik 10-20 proc. aerozolių.
Kaukės su vožtuvais – „kanalizacija“
Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamasi kaukių būklė po jų dėvėjimo. „Iš vidinės pusės jos buvo nešvaresnės negu iš išorinės, – pasakojo ekspertas. – Ten buvo galima aptikti viską, ką galima surasti mūsų viduje: daug nosies, gerklės ir odos floros mikrooganizmų“. Todėl, nusiimant kaukę, ją reiktų laikyti už raištelių ir džiovinti ne uždarose patalpose. Kaukę būtina reguliariai keisti, ne rečiau nei po dienos nešiojimo, ir skalbti mažiausiai 60 laipsnių temperatūroje, rašoma FAZ.
Medikų teigimu, jeigu nelaikyti kaukių drėgnų ir nedėvėti jų pernelyg ilgai, jos nekelia pavojaus sveikatai. Taip pat, kaip ir pakartotinis anglies dvideginio įkvėpimas, kurio kažkiek patenka, kuomet yra dėvima kaukė.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į kaukes su vožtuvais. „Vožtuvai turėtų palengvinti oro iškvėpimą, jie nepraleidžia oro, tačiau šis lengvai iš tokios kaukės išeina. Taip ne tik neužtikrinama kito asmens apsauga – dėl tokio „kanalizacinio“ efekto jis netgi gali būti dar didesniame pavojoje. „Priešais jus stovintis žmogus gali gauti visą iškvepiamo oro porciją tiesiai į veidą“, – aiškino F. Gunteris.
