Po kelis dešimtmečius trukusios socioekonominės suirutės tiek Airija, tiek ir Ispanija pastaruoju metu buvo klestinčios ekonomikos. Nuo 1990 iki 2007 metų Airijos ekonomika augo vidutiniškai 6,5 procentais, o Ispanijos – beveik 4 procentais kasmet. Tačiau prasidėjusi pasaulinė krizė itin skaudžiai atsiliepė šių šalių rinkoms. Be to, šiose šalyse stipriai jaučiamas ir nekilnojamo turto sektoriaus „burbulų“ sprogimas.
Vis dėlto, abiejų ES narių vyriausybės renkasi skirtingas priemones socioekonominiams sunkumams įveikti. Jei airiai nusprendė mažinti išlaidas ir padidinti mokesčius, tai Ispanijos ekspertai paragino politikus labiau skatinti ekonomiką bei didinti investicijas.
Airija – keltų tigro mirtis
Airijos atvira globali ekonomika priklauso nuo eksporto ir finansinių paslaugų sferos. Tačiau Airijoje įsisiūbavo nekilnojamojo turto (NT) paskolų krizė. Taigi, šis sektorius ir mažėjančios eksporto tendencijos įtakoja sudėtingą situaciją Airijoje.
Šios šalies vyriausybė, atsakydama į krizę, ėmėsi mažinti vartojimą. Savo ruožtu pradėjo smukti NT rinka, mažėjo būsto kainos bei bendrovių ir bankų pajamos. Vyriausybė turėjo imtis priemonių ir remti bankininkystės sektorių. Be to, buvo garantuotas visų indėlių saugumas. Airijos Nacionalinis bankas turėjo perimti nemažą dalį būsto paskolų sferos nuostolių.
Dėl ekonominės krizės ypač sulėtėjo Airijos finansinis augimas, didėjo nedarbas, krizė pasijautė ir viešąjame sektoriuje. Airijos iždas buvo nemaža dalimi priklausomas nuo pajamų, gaunamų NT ir statybų sektoriuose. Tačiau finansų krizė paskatino NT bendroves ir statybų įmones mažinti darbo apimtis, adekvačiai sumažėjo ir valstybės pajamos. Bedarbių minios, atsiradusios sustojus NT sektoriui, įtakojo dideles socialinės rūpybos išlaidas.
Savo ruožtu, didėja Airijos biudžeto deficitas. Todėl ši šalis pastaruoju metu priversta didinti mokesčius ir įmokas į valstybinius pensijų fondus. Tačiau valstybės biudžeto deficitas ir toliau auga, ir šiais metais gali siekti net iki 10 procentų. Be to, didėja nepasitenkinimas vyriausybės politika. Tiek darbuotojai, tiek profesinės sąjungos, tiek ir patys darbdaviai nėra patenkinti tokiomis biudžeto formavimo priemonėmis.
Taigi, dešimtmetį trukęs Airijos augimas sustojo. Daugelis gyventojų teigia, kad būtent vyriausybės politika, nesugebėjimas susidoroti su krize, įtakojo biudžeto deficitą, bedarbystę, NT rinkos kritimą. Be abejo, didžiausia nauda iš tokios situacijos atiteko Airijos opozicinėms partijoms. Atrodo, kad opozicija turi tokį palaikymą, jog galės perimti valstybės vairą. Tuo labiau, kad visuomenė išreiškia paramą opozicijos politikams.
Tačiau ir dabartinė vyriausybė, kuriai vadovauja Fianna Fail partija, siekia išlaikyti savo pozicijas ir apginti taikomos politikos kursą. Vis dėlto nepasitenkinimas vyriausybės darbu pasireiškia įvairiomis formomis. Analitikai teigia, kad viena iš airių visuomenės nusivylimo išraiškų – nepritarimas Lisabonos sutarties detalėms. Nors dauguma airių supranta ES naudą bei Bendrijos galimybes padėti šaliai išspręsti krizę, Lisabonos sutarties atmetimas reiškia greičiau požiūrį į savo šalies vidaus politiką, o ne nusivylimą ES.
Ispanija – nepatvirtinta krizė
2009 kovo 9 – ąją Ispanijos vyriausybė, vadovaujama Socialistų darbininkų partijos atstovo J.L. Rodrigeso Zapatero paskelbė pirmųjų metų valdžioje rezultatus. Nors visa ES nuolat kalbėjo apie krizę ir socioekonominius sunkumus, Ispanijoje šis išsireiškimas buvo tabu. Galbūt todėl ir metinėje ataskaitoje, kalbėdamas apie kovos su krize priemones, premjeras jas įvardijo kaip „protingai teigiamas“.
Taigi, tokie teiginiai rodo Ispanijos vyriausybės atsparumą. Tačiau jie tuo pačiu patvirtina, kad požiūryje į socioekonomines problemas premjerui kartais trūksta realistinio mąstymo. Tuo labiau, kad finansinės krizės mąstai šioje šalyje yra išties dideli. Pavyzdžiui, šiais metais numatoma net 15 procentų siekianti bedarbystė.
Ispanijos kreditingumo reitingas taip pat sumažėjo. Nors krizės pradžioje vyriausybė siekė į kovą su socioekonominėmis problemomis pasitelkti Ispanijos bankus, jau 2009 m. kovą vyriausybė paskelbė apie pirmąją finansinę paramą prie bankroto atsidūrusiam Castilla La Mancha bankui.
Nepaisant itin didelio Ispanijos nuosmukio, visuomenė kolkas laikosi pakankamai nuosaikiai. Tuo labiau, kairiųjų socialistų vyriausybę remia profesinės sąjungos. O ir ekspertai palankiai vertina siekį skatinti ekonomiką bei didinti investicijas.
Nors opozicinė konservatyvi Liaudies partija keletą mėnesių turėjo didelį palaikymą, po pralaimėjimo rinkimuose ji neatkuria buvusios politinės įtakos valstybėje, nors kai kuriuose regionuose ir valdantieji praranda paramą. Tuo siekia pasinaudoti Liaudies partija, kurdama koalicijas prieš socialistus.
Taigi, nors Ispanijos vyriausybė ir jos priemonės krizei įveikti buvo vertinamos pakankamai palankiai, nuo kovo premjerui kilo nemažai sunkumų, siekiant priimti kai kuriuos strateginius kovos su krize punktus. Todėl pasigirsta raginimų keisti vyriausybę po EP rinkimų. Nors sudėtinga teigti, kad šioje šalyje stiprėja ne tik socioekonominė, bet ir politinė krizė (socialistai turi daugumą), situacija pakankamai nevienareikšmiška.
Guadalupe Perez, Stephen Coutts
