Fondas būtų pildomas trijų metų laikotarpiu, kasmet į jį įnešant po 500 mln. eurų. Tokį biudžetą – paskutinį prieš kitų metų kovo 29 dieną įvyksiantį „Brexit“ – pateikė Airijos finansų ministras Pascalis Donohoe.
„Mes turime gerinti savo sugebėjimą atlaikyti ekonominius šokus“, – sakė P. Donohoe.
„Dėl šios priežasties aš įkuriu lietingos dienos fondą, kuris padidintų valstybės atsparumą didesniems ekonominiams šokams“, – aiškino finansų ministras.
P. Donohoe taip pat pripažino, kad biudžeto projekte atsižvelgta į galimybę, jog Jungtinė Karalystė ES paliks be skyrybų sutarties.
Abi „Brexit“ derybų šalys tikisi pasiekti susitarimą dėl ateities prekybos ryšių bei dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Tarp kitų priemonių ruošiantis „Brexit“ taip pat numatomas 110 mln. eurų fondas tokiems reikalams kaip „svarbūs muitų reikalavimai“, kurie turės būti įvesti kuomet Jungtinė Karalystė paliks ES.
Be to, Airija naujame biudžete numatė 300 mln. eurų fondą smulkiam ir vidutinio dydžio verslui bei žemės ūkio ir maisto sektoriams.
„Šis biudžetas yra atsparus „Brexit“. Visų pirma, jis yra subalansuotas, kas reiškia, kad jeigu mums reikės skolintis dėl keblaus „Brexit“ scenarijaus, mes turėsime galimybę tai padaryti“, – sako Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras.
Tikėtina, kad biudžetą parlamentas patvirtins – L. Varadkaro mažumos vyriausybė turi tiek nepriklausomų įstatymų leidėjų palaikymą, tiek susitarimą su antra didžiausia Airijos parlamento partija „Fianna Fail“.
Šis susitarimas įpareigoja „Fianna Fail“ remti tris biudžeto projektus, kurių paskutinis bus būtent šiemet.
L. Varadkaras nori pratęsti šį susitarimą ir išvengti rinkimų iki 2020-ųjų, kad „Brexit“ fone išlaikytų politinį stabilumą.
Tačiau „Fianna Fail“ lyderis Michealas Martinas pareiškė, kad derybos dėl naujo susitarimo prasidės tik paskelbus naują biudžetą.