Liepos 14 d. Jungtinių Tautų komisija paskelbė savo išvadas dėl kovo 11 d. incidento aukštutiniame Kodoryje – Gruzijos kontroliuojamoje Abchazijos dalyje.
Išvadose nėra tiesioginių kaltinimų Rusijai, tačiau JT ekspertai įžvelgia aiškias užuominas į Rusijos dalyvavimą išpuolyje. Nepaisydama neigiamos tarptautinės reakcijos Rusija toliau atvirai didina savo pajėgas regione.
Išpuolis prieš Gruziją
Naktį iš kovo 11 d. į kovo 12 d. Gruzijos kontroliuojama Kodorio tarpeklio dalis buvo apšaudyta žemė-žemė tipo raketomis, naudojamomis rusiškoje artilerijos sistemoje „Grad“ bei prieštankinėmis nusitaikančiomis raketomis, kurios yra būdingas šturmo malūnsparnių ginklas. Viena tokia raketa pataikė į vietos administracijos pastatą.
Rusija atmetė jos kariškių dalyvavimo antpuolyje galimybę ir net leido suprasti, įtarianti Gruziją surengus šią „provokaciją“, kad atkreiptų į save tarptautinės bendruomenės dėmesį. Tipiška Rusijai. Ji niekada dėl nieko nekalta. Prieš ją sąmokslauja ir patys save puldinėja jos pikti maži kaimynai gruzinai.
Nors JT komisijos išvadose nėra tiesioginių kaltinimų, komisijos nariai ne kartą pareiškė, kad keletas nustatytų faktų ir priešiškas Rusijos elgesys trukdant tyrimui netiesiogiai patvirtina būtent Rusijos kaltę. Pirmiausia, Rusija atsisakė suteikti komisijai dispečerių duomenis apie tuo metu rajone vykusius skrydžius. Vėliau Rusija atsisakė pateikti duomenis apie antpuolyje naudotas „Grad“ raketas, nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad šaudyta rusiškais užtaisais. Galiausiai, ekspertų išvadose pažymėta, kad išpuolyje naudotos prieštankinės raketos yra tipiška kovinių malūnsparnių ginkluotė, o tokių malūnsparnių Abchazijos separatistų pajėgos neturi. Lieka nebent nedidelė tikimybė, kad šaudyta buvo ne iš malūnsparnių, o kokiu nors kitu, nežinomu būdu. Be to, net jei malūnsparniai ir būtų priklausę Abchazijos pajėgoms, pastaroji vargu ar turi tokių profesionalių pilotų, galinčių vykdyti itin sudėtingas kovines misijas kalnuose nakties metu.
Taigi, išvadas galite daryti patys. JAV jau pasveikino komisijos išvadas. Gruzija laukia kitų valstybių reakcijos. Nors vargu ar ji bus palanki Rusijai, pastaroji vargu ar nusileis Gruzijos reikalavimui perleisti regiono kontrolę JT pajėgoms. Juk Rusija mano turinti išskirtines teises „palaikyti taiką“ Kaukaze. Be to, kažkam juk reikia remti Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistus, o JT tai tikrai to nedarys.
Rusai ginsis nuo „banditų“
Šį mėnesį, jau antrus metus iš eilės, Šiaurės Osetijoje Rusija surengė didelius „antiteroristinius“ mokymus. Juose dalyvauja daugiau, kaip 6000 kareivių, 250 tankų, šarvuočių ir savaeigių pabūklų bei daugiau, kaip 30 kovinių lėktuvų ir malūnsparnių. Be kariškių, mokymuose taip pat dalyvauja VRM vidaus kariuomenės daliniai ir Federalinei saugumo tarnybai (FSB) pavaldūs pasieniečiai. Visa ši „kompanija“, pagal mokymų fabulą, turi vieną bendrą tikslą – sunaikinti „gaują banditų“ (apie 500 žmonių), prasiskverbusią į Rusijos teritoriją.
Neaišku, nei kas tie „banditai“, nei iš kur jie prasiskverbė. Atsižvelgiant į tai, kad mokymai vyksta netoli Gruzijos sienos – reikia manyti, kad „banditai“ – tai arba gruzinų diversantai (kuriuos rusai neva vis sugauna savo žemėje), arba gruzinų remiami čečėnų kovotojai (kurių anot Rusijos, Gruzijoje yra ištisi pulkai). Na, kas jie bebūtų, Rusija aiškiai pademonstravo, kad gali mesti prieš „banditus“ išties įspūdingas pajėgas.
Gal tai ir yra svarbiausias mokymų tikslas? Pademonstruoti kaimynams raumenis, kad šiems nekiltų noras jėga susigrąžinti kad ir šalia esančią Pietų Osetiją. O ir šiaip tai aiškiai parodo, kad Šiaurės Kaukaze Rusija yra sutelkusi pakankamai pajėgų, kad pati galėtų vykdyti didelio mąsto puolimo operacijas. Neveltui, kaip ir pereitais metais, Pietų Osetijos – Gruzijos santykiai šių karinių mokymų metu gerokai pašlyja. Chinvalio valdžia jaučia užnugaryje didelę Rusijos armiją ir ima žymiai agresyviau elgtis Gruzijos atžvilgiu.
Ateityje bus dar linksmiau
Šiaurės Kaukaze Rusija jau šiandien yra sukaupusi dideles karines pajėgas. Tačiau tai dar neviskas. Jau įgyvendinami planai padidinti pasienio užkardų ir sienos apsaugos dalinių skaičių. Regione taip pat planuojama sukurti didžiulį VRM rezervą – 10 000 vidaus kariuomenės karių. Kam reikalingas toks rezervas? Rusijos pasiaiškinimai tie patys – kova prieš tarptautinį terorizmą, būtinybė palaikyti stabilumą regione ir pan. Turbūt to paties stabilumo dėlei Rusija kuria visiškai naujus, specialiai Kaukazui skirtus karinius junginius – kalnų brigadas. Jos bus dislokuotos Čerkėsijoje (netoli Abchazijos), Šiaurės Osetijoje (Gruzijos pasienis) ir Dagestane (netoli Azerbaidžano sienos). Šių brigadų išdėstymas išsklaido bet kokias abejones, prieš ką jos bus nukreiptos. Priklausomai nuo komplektacijos pilnumo (kol kas dislokuotas vienas pilnas batalionas – 500 kariškių), Rusija greitai turės Kaukaze papildomai dar apie 7000 – 8000 kareivių, specialiai parengtų karo veiksmams kalnuose.
Tikrąją tokio pietinių Rusijos provincijų militarizavimo priežastį įvardinti sunku, bet galima numanyti, kad anksčiau ar vėliau, Rusija mano atnaujinti ginkluotą kovą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kas galėtų baigtis, švelniausiu atveju, visišku ekonominiu ir politiniu Gruzijos krachu. Juk viena ji negalės kovoti ir su separatistais ir su Rusijos armija, kuri be jokios abejonės palaikys abchazus ir osetinus. Tokiame fone atrodo logiškas ir Rusijos pasitraukimas iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties – juk dabar niekas net nebegalės patikrinti, kiek pajėgų ji sutelkia regione.
