Moterų teisės Afganistane šiurkščiai pažeidinėjamos. Talibano režimas (1996–2001 m.) draudė moterims mokytis, dirbti, jos galėjo išeiti iš namų tik lydimos vyro, privalėjo dėvėti burką. Tačiau ir žlugus talibų režimui situacija nedaug tepakito. Dauguma vyrų nepripažįsta moterų teisių ir laisvių. Įsiutinti vyrą gali net pas žmoną rastas mobilusis telefonas.
Moteris veždavo tik bagažinėje
Įvairios nevyriausybinės moterų organizacijos Talibano valdymo laikotarpiu fiksavo moterų teisių pažeidimus ir stengėsi atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį, tačiau Vakarų šalių reakcija buvo per maža. Talibai reguliariai prekiavo moterimis iš Tadžikijos ir Uzbekistano. Šimtai moterų buvo parduotos dirbti prostitutėmis už Afganistano ribų.
„Nenoriu prisiminti šio laikotarpio, nes tai buvo blogiausi metai mano gyvenime. Tuomet gyvenau bute ir net negalėjau žvilgtelėti pro buto langą – kitaip būčiau turėjusi didelių nemalonumų, ką jau kalbėti apskritai apie išėjimą į gatvę“, – prisiminimais dalijosi Afganistano parlamentarė Šukuria Paikana Ahmadija.
Persilaužymas įvyko 1964 metais, kai moterims buvo suteikta balsavimo teisė. Tąkart Afganistano moteris labai aktyviai palaikė JAV ir Europos valstybių nevyriausybinės moterų organizacijos. Moterys sudarė apie 30 proc. valstybinių institucijų darbuotojų, jų buvo tarp parlamento ir vyriausybės narių.
„Jeigu moteris susirgdavo, ligoninės jos nepriimdavo – reikėdavo važiuoti į specialią gydymo įstaigą moterims. Bet iki jos nuvažiuoti buvo labai sunku, nes tekdavo ilgai laukti specialaus moterims skirto autobuso. O taksi mus veždavo tik bagažinėje“, – žeminančią moterų padėtį prisiminė Š. P. Ahmadija.
Žlugus talibų režimui, Šukuria gali į gatvę išeiti be burkos. „Tai buvo neapsakomas laisvės pojūtis, saldu jį prisiminti iki šiol. Prisimenu, tą dieną aš suplėšiau savo burką į skutelius. Burka nėra Afganistano kultūros dalis – ji atėjo iš Pakistano. Tačiau jas šiandien tebedėvi nemažai moterų provincijoje – to reikalauja vyrai“, – sakė moteris. 2001 m. rudenį afganistanietės vėl grįžo į Kabulo mokyklas.
Sumušė dėl mobiliojo telefono
„Mano vyro šeima labai konservatyvi. Jie griežtai pasisako prieš mobiliuosius telefonus ir moterų laisvę“, – sakė 24 metų Maryama, dėl suprantamų priežasčių atsisakiusi atskleisti savo pavardę. Ją vyras sumušė, aptikęs mobilųjį telefoną.
Mobilusis telefonas, taip įsiutinęs Maryamos vyrą, buvo moters brolio dovana, teigia afganistanietė. Ji sako, kad be telefono negali lengvai bendrauti su savo šeima, kuri gyvena į šiaurę nuo sostinės Kabulo.
„Afganistane moterims naudotis mobiliuoju ryšiu labai sudėtinga. Daugiau taip nebedarysiu – vyras pagrasino skyrybomis“, – teigia ji. Skyrybos – ne moters teisė. Afganistane tik vyras turi teisę išsiskirti su jam netinkančia moterimi.
Kitas skaudus moteriai dalykas – po skyrybų vaikai gali augti su ja tik tol, kol jiems sueina 7 metai. Vėliau juos privalo auginti tėvas.
Deja, vis daugiau moterų, nebepajėgdamos pakelti savo sutuoktinių patyčių, pasirenka mirtį, dažniausiai susideginimą.
„Mano gimtinėje buvo nutikusi tokia tragedija: mergaitė dėl pinigų buvo ištekinta vos keturiolikos metų. Ketverius metus ji kentė savo vyro despotizmą, nebeištvėrusi bandė susideginti. Laimei, jos gyvybę pavyko išgelbėti“, – sakė Šukuria.
„Afganistano moteris aprūpinti mobiliaisiais telefonais labai svarbu pačios šalies vystymuisi. Mobilusis telefonas – tai daug daugiau nei prietaisas bendrauti“, – teigia mobiliojo ryšio bendrovės „Roshan“ vadovas Karimas Khoja.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
