O suaugusios moterys, kurios sudaro beveik pusė šalies populiacijos, buvo atleistos iš darbų.
Tai šalį pastūmėjo į dar didesnį skurdą ir badą. 95 proc. Afganistano populiacijos yra visiškai priklausomi nuo Vakarų tiekiamos labdaros.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Prieš maždaug 60 metų buvo galima matyti, kaip Afganistane, Kabule, linksminasi žmonės, tačiau dabar Afganistano moterų kasdienybė visiškai priešinga.
Po dešimtmečius trukusių karų, valdžią perėmus Talibano režimui, afganistanietės buvo nutildytos ir uždarytos namuose. Talibanas paskelbė daugiau kaip 100 puslapių draudimų sąrašą, kurį pastaruosius trejus metus nuolatos pildo.
„Prieš trejus metus, moteris Afganistane galėjo nuspręsti dalyvauti prezidento rinkimuose. Dabar ji neturi teisės nuspręsti, kada gali eiti apsipirkti“, – sako JT atstovė Alison Davidian.
Moteris Afganistane jau kelis metus neturi pagrindinių žodžio, religijos ar išsilavinimo teisių. Tačiau režimas žengia dar toliau. Moterims uždraudė kalbėti viešumoje, jų balsą paskelbė intymia kūno vieta. Afganistanietė negali būti patalpoje su vyrais, kurie nėra jos giminaičiai ar sutuoktinis. Tokiems vyrams moterys negali žiūrėti į akis.
O kur dar draudimas naudotis viešuoju transportu, lankytis parkuose, klausytis muzikos ar naudotis moterišku skustuvu. Beje, išeiti iš namų moteris gali tik lydima sutuoktinio ar giminaičio.
Mergaitėms draudžiamas išsilavinimas
Du dešimtmečius, kol amerikiečiai ir sąjungininkai veikė Afganistane, tarptautinės organizacijos bandė atkurti vietinių moterų gerovę: steigė mokyklas, skatino siekti aukštesniojo išsilavinimo, vėliau žinias panaudoti dirbant. Į tai investavo kelis milijardus dolerių. Tačiau pasitraukė ir viskas žlugo. Valdžią perėmęs Talibanas uždraudė mokslą moterims. Mokytis gali tik mergaitės iki 12 metų.
„Afganistanas yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje moterims ir mergaitėms draudžiamas vidurinis ir aukštesnis išsilavinimas“, – teigia JT Žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas.
Daugiau kaip milijoną mergaičių talibanas išmetė iš mokyklų, o per 100 tūkst. jaunų moterų iš universitetų. Be išsilavinimo, moterims šioje šalyje lieka tik vienas kelias – ankstyva santuoka. Nuskurdusios šeimos, negalinčios išmaitinti savo dukrų ankstyvame amžiuje parduoda jas santuokai. O ankstyvos santuokos reiškia ankstyvą nėštumą.
„Ankstyvas nėštumas iki 2026-ųjų padidės 45 proc., o mirštamumas nuo nėštumo ir gimdymo komplikacijų didės daugiau kaip 50 proc.“, – tikina JT atstovė Davidian.
Afganistane nėščiųjų ar gimdančių moterų mirtingumas yra didžiausias pasaulyje. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad nėščia arba gimdanti moteris čia miršta kas dvi valandas. Jei pavyksta pagimdyti, pavojus dėl bado kyla vaikams.
Olimpietė surengė protestą
Afganistanietės namuose ir pabėgusios iš šalies stengiasi kovoti už savo teises.
Protestą surengė ir olimpinėse varžybose dalyvavusi afganistanietė breiko šokėja. Mergina šoko su užrašu ant nugaros „Išlaisvinkite Afganistano moteris“. Už tai sportininkę diskvalifikavo iš olimpinių, tačiau ji tikina, kad nesigaili įvykdžiusi šią akciją.
„Noriu pasakyti Afganistano moterims, kad nepasiduotų. Gyvenu tik dėl šių moterų“, – kalba Pabėgėlių komandos olimpinėse varžybose narė Manizha Talash.
Afganistanas šiuo metu išgyvena sunkiai suvokiamo masto humanitarinę krizę. 95 proc. populiacijos neturi maisto ir švaraus vandens. Daugiau kaip 20 mln. žmonių yra visiškai priklausomi nuo tarptautinės pagalbos. Jungtinių Tautų komanda dalina ne tik miltus ir aliejų, bet ir pinigus – kiekvienam po maždaug 50 dolerių. Tačiau žlugusioje ekonomikoje tai mažai gelbėja.
„Mūsų situacija labai bloga. Mano vyras neturi darbo, aš turiu 9 vaikus. Tai pirmas kartas, kai gauname pagalbą, bet už šiuos 3200 afganių nenusipirksiu nei maišo miltų“, – dalijasi afganistanietė Nafisa.
Dirbti gali tik namuose
Talibano režimas palaiko diplomatinius santykius su Jungtinėmis Tautomis. Priima Vakarų siunčiamą pagalbą, tačiau draudžia savo piliečiams dirbti šioje organizacijoje. Kritikai sako, kad Jungtinės Tautos oficialiai bendradarbiaudamos su Talibanu, pripažįsta režimą ir jo vykdomą represinę politiką.
„Nemanau, kad pasaulyje yra valstybė, kuri gali atsigauti ekonomiškai ir auginti ekonomiką be moterų prisidėjimo ar uždarydama moteris namuose“, – teigia buvusi Afganistano finansų viceministrė Naheed Sarabi.
„Mano dukrai 7-eri. Tikiuosi, kad ji galės mokytis, išsilavins ir jai nereikės nerimauti dėl skurdo ir gyvenimo sunkumų, kuriuos dabar išgyvename“, – viliasi afganistanietė Tahima.
Moterys, kurios sudaro bemaž pusė Afganistano populiacijos, dirbti gali tik namuose. Darbas ne namuose įmanomas tik tuo atveju, jei kolektyve nėra kitų vyrų ir, žinoma, moterį kiekvieną dieną į darbą palydi jos sutuoktinis ar giminaitis. Režimui perėmus valdžią, dauguma moterų neteko savo darbo vietos, o tai šalį pastūmėjo į dar didesnį skurdą.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
