Rinkimų plakatai Kabule – seniai nematytas dalykas, prieš daugiau nei dešimtmetį čia išvis buvo sunku išvysti žmogaus atvaizdą reklamoje dėl ortodoksiškos talibų kontrolės. Ir Talibano grįžimas į šalį šiandien dar vis tikėtinas, kadangi afganams vis dar būtina parama iš užsienio norint išlaikyti trapią šalies taiką ir stabilumą. Tam visų pirma būtinas dvišalis saugumo susitarimas tarp Afganistano valdžios bei Jungtinių Valstijų, kuriuo būtų numatomas NATO pajėgų pasilikimas Afganistane, siekiant paremti civilių atliekamas paramos bei mokymų operacijas.
Prezidentas H. Karzajus šį susitarimą pasirašyti iki rinkimų balandį atsisako, nors turėjo tai padaryti dar gruodį ir teigia šią pareigą patikėsiantis naujajam prezidentui. Tad sutartį su Valstijomis kaip vieną esminių savo rinkimų programų punktų mini daugelis kandidatų į Afganistano prezidento postą, pavyzdžiui dabartinis opozicijos lyderis Abdula Abdula, surinkęs 30 procentų rinkėjų balsų 2009-ųjų prezidento rinkimuose ir užėmęs antrąją vietą po H. Karzajaus
„Manome, kad dvišalės saugumo sutarties likimas yra mūsų šalies prioritetas. Afganistanui reikia tarptautinės bendruomenės paramos ateityje ir būtent minėtos sutarties pasirašymas yra karinės, ekonominės, finansinės ir techninės paramos iš užsienio sąlyga“, – sako kandidatas į Afganistano prezidentus Abdullah Abdullah.
Parama – keli milijardai dolerių – būtų skirta ne tik biurokratiniam aparatui kurti, bet ir stiprinti bei mokyti nacionalines Afganistano saugumo pajėgas. Sėkmingi prezidento rinkimai taip pat reikštų pirmąjį taikų demokratinį šalies vadovo posto perdavimo iš rankų į rankas Afganistano istorijoje. Tačiau kampaniją jau žymi kruvinos agitatorių žudynės ir įtampa tarp etinių puštunų bei tadžikų – didžiausių šalies etninių grupių, keliančių savo kandidatus, dar gali augti, jau nekalbant apie talibų grėsmę.
