Rugpjūčio 20-ąją, praėjus aštuoneriems metams po Talibano režimo nuvertimo, Afganistane vyks antrieji demokratiniai šalies prezidento rinkimai. Tai neeilinis įvykis ne tik pačiam Afganistanui, bet ir visam pasauliui. Kad rinkimai praeitų kuo sklandžiau, šalyje suburta daugiau kaip 100 tūkstančių karių, siųstų daugiausia Vakarų valstybių. Tačiau kalbų ir perspėjimų dėl tokios pat prezidento rinkimų baigties, kokia birželį buvo Irane, pasigirsta vis dažniau.
Didžiausią tikimybę laimėti turi dabartinis Afganistano prezidentas Hamidas Karzai siekiantis perrinkimo antrai kadencijai. Pasak paskutiniųjų visuomenės apklausų, atliktų šių metų gegužę, H. Karzai yra remiamas 35 proc. šalies gyventojų. Rimčiausi jo oponentai – buvęs Afganistano užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah ir buvęs finansų ministras Ashraf Ghani. Tačiau jų abiejų reitingai, palyginti su dabartinio prezidento, atrodo daugiau nei kuklūs – atitinkamai 7 ir 3 procentai visų rinkėjų balsų.
Vis dėlto, nepaisant didelio atotrūkio nuo kitų kandidatų, o jų iš viso yra net 41, H. Karzai populiarumas per mažas, kad dabartinis prezidentas būtų perrinktas jau pirmajame rinkimų ture. Nė vienam iš kandidatų nesurinkus 50 proc. balsų, rengiamas antrasis turas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai. Jei susiklostytų šis scenarijus, H. Karzai pergalė nebeatrodo tokia akivaizdi. Iki šiol buvęs tikras dėl savo šansų nugalėti, dabartinis Afganistano vadovas pakeitė taktiką ir galiausiai ėmė rimčiau žiūrėti į aktyviai vykdomos rinkiminės kampanijos naudą. Kol jo varžovai keliavo po šalies provincijas, mėgindami į savo pusę palenkti rinkėjus, H. Karzai delsė, tačiau ir jį pasukti oponentų jau pramintu keliu tikriausiai privertė baimė prarasti turimas pozicijas.
Anot vieno rimčiausių H. Karzai varžovų A. Ghani, toks dabartinio prezidento nesivarginimas pradėti aktyvią rinkimų kampaniją gali būti nesunkiai paaiškinamas. Visų pirma H. Karzai kaltinamas „išpūtęs rinkėjų sąrašus“ tose apylinkėse, kurių gyventojai jį remia. „Rinkėjai vaiduokliai“ sąrašuose atsiranda registruojant tuos pačius žmones po kelis kartus, išgalvojant naujus asmenis, vyrams registruojant žmonas joms pačioms nedalyvaujant registracijos procese ir pan. Negana to, dabartinis vadovas savo labui naudojasi valstybės tarnautojų darbu, biudžeto lėšomis bei disponuojama galia įbauginti tuos, kas ryžtųsi balsuoti prieš jį.
Savo ruožtu H. Karzai šalininkai kaltina abu svarbiausius jo oponentus atstovaujant JAV interesams. Nors prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad rinkimuose visų kandidatų atžvilgiu JAV laikysis neutralumo, kai kurių afganistaniečių pasipiktinimą sukėlė Amerikos pasiuntinio Afganistane ir Pakistane elgesys. Jis pakvietė A. Abdullah ir A. Ghani pietų ir jų metu surengė diskusiją – toks gestas kai kuriems pasirodė panašus į JAV palankumo šiedviem kandidatams išraišką.
Nors vėliau JAV pasiuntinys teigė, kad H. Karzai taip pat yra laukiamas, jei tik pareikštų norą diskutuoti, vis dėlto toks diplomatiškumas nepaslepia akivaizdaus JAV šaltumo dabartiniam Afganistano prezidentui. Kadaise jis buvo remiamas Vakarų, tačiau, nesugebėjęs šalyje užtikrinti stabilumo, pažaboti korupcijos ir narkotikų verslo, nepateisino į jį dėtų vilčių.
Viltys H. Karzai prezidentavimo metais sulaukti saugesnio gyvenimo garantijų gęsta ir Afganistano piliečių akyse. Didžiausias žmonių reikalavimas valdžiai – saugumo užtikrinimas, tačiau dažnai afganistaniečiai tvirtina besijaučiantys saugesni ne vyriausybės, o Talibano prieglobstyje. Vos per 20 mylių nuo vyriausybės kontroliuojamos sostinės Kabulo nutolusiose apylinkėse gyventojai susirenka į sukilėlių organizuojamus mobilius teismus, kuriuose talibai sprendžia tarp afganistaniečių kylančius konfliktus. Teisybė išklausoma iš talibų lūpų, nes valdžia, anot žmonių, skleidžia tik neteisingumą, verčiantį dėtis prie sukilėlių ir gausinti jų pajėgas.
Vien per šių metų liepą NATO ir JAV pajėgos Afganistane neteko 75 karių. Dėl padažnėjusių sukilėlių išpuolių šis mėnuo vadinamas kruviniausiu nuo pat kovos su Talibano režimu pradžios 2001 metais. Civilių aukų skaičius, Jungtinių Tautų duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį išaugo 24 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais.
Afganistano vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš 356 šalies rajonų 13 yra visiškai valdomi sukilėlių, tokie greitu laiku gali tapti dar 133. Šiuose rajonuose sukviesti rinkėjus prie urnų gali būti itin sunku, nes talibai ragina boikotuoti rinkimus ir grasina rengti išpuolius balsavimo vietose. Rinkimų organizatoriai teigia, kad bijant pasekmių apie 10 proc. visų balsavimo vietų rinkimų dieną gali apskritai neatverti durų. Daugiausia tokia baigtis prognozuojama pietinėse provincijose, nes sukilėliai ten veikia aktyviausiai.
Pietuose labiausiai palaikomas kandidatas yra H. Karzai. Jei balsavimo vietos išties bus uždarytos ir piliečiai negalės pareikšti savo valios, rinkimai, jų akimis, neatrodys sąžiningi. Tokie jie greičiausiai neatrodys ir H. Karzai oponentų šalininkams, jei nugalėtoju vis dėlto bus paskelbtas dabartinis šalies prezidentas. Visuomenės susipriešinimui priežasčių daugiau negu pakankamai.
Kaimyniniame Irane prezidento rinkimų rezultatai sukėlė protestų bangą. Kokiems sukrėtimams turi rengtis Afganistanas?
Jurgita Laurinėnaitė
