Pagal šias prognozes, 78 metų A. Van der Bellenas, per savo kampaniją akcentavęs „aiškumą“, pelnė 54,6 proc. balsų, gerokai aplenkęs šešis savo varžovus.
Galutiniai oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį.
Prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad proeuropietiškų pažiūrų liberalas turėtų surinkti daugiau nei 50 proc. balsų ir išvengti antrojo rinkimų turo
„Būtų gerai, jei šiandien turėtume aiškumą – gerai Austrijai, gerai mums – ir galėtume visiškai susitelkti į įvairias būsimas užduotis, daugybę krizių, su kuriomis susiduriame Austrijoje, Europoje“, – anksčiau sekmadienį sakė A. Van der Bellenas, atidavęs savo balsą Vienos centre.
Balsavimo teisę Austrijoje turi apie 6,4 mln. iš 9 mln. gyventojų.
Šešerių metų kadencijai išrenkamo prezidento vaidmuo Austrijoje didele dalimi yra reprezentacinis.
„Nuoseklumas“
„Aš pasisakau už nuoseklumą“, – prie rinkimų apylinkės Vienoje naujienų agentūrai AFP sakė 73-ejų pensininkė Monika Gregor, sakydama, kad balsavo už A. Van der Belleną ir mano, kad jis yra „labai protingas“.
Buvęs Žaliųjų partijos lyderis, kurio plakatai skelbė, kad jis yra „saugus pasirinkimas audringais laikais“, energetikos krizei didinant infliaciją visoje Europoje, yra nepriklausomas kandidatas.
Tačiau jį atvirai ar netiesiogiai remia visos pagrindinės Austrijos partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją (FPOe), kuri iškėlė savo kandidatą Walterį Rosenkranzą. Pagal prognozes, už jį balsavo 18,9 proc. rinkėjų.
Į prezidento postą taip pat pretendavo 35 metų pankrokeris Dominikas Wlazny, satyrinės Alaus partijos įkūrėjas. Pagal prognozes, jis užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 8,1 proc. balsų.
35 metų programuotojas Alexander'as Nittmannas sakė balsavęs už D. Wlazny, nes tikėjosi, kad jis įneš „šviežio oro gūsį“.
A. Van der Belleno, kurį šalininkai meiliai vadina „profesoriumi“, 2016 metų rinkimuose laukė netikėtai sunki kova, ir jis laimėjo tik antrajame rinkimų ture, įveikęs FPOe kandidatą.
Tačiau nuo 2019 metų FPOe reitingai smuko, dėl korupcijos skandalo žlugus vyriausybei, kuriai jie priklausė, o galiausiai 2021-aisiais atsistatydino pats tuometinis kancleris Sebastianas Kurzas.
Analitikas Thomas Hoferis prieš rinkimus sakė, jog „labai svarbu“, kad A. Van der Bellenas išvengtų antrojo rinkimų turo, kaip 2016 metais, kai kampanija buvo „labai susiskaldžiusi ir priešiška“.
Profesoriškos manieros
„Van der Bellenas pasisako už vientisumą ir stabilumą, o tai labai patinka rinkėjams, turint omenyje daugybę krizių, su kuriomis šiuo metu susiduria daugelis Europos šalių“, – AFP sakė Vienos universiteto politikos analitikė Julia Partheymueller.
Pergalės atveju A. Van der Bellenas, garsėjantis savo profesoriškomis manieromis, taps vyriausiu prisaikdintu Austrijos valstybės vadovu.
A. Van der Bellenas, dar žinomas Sašos pravarde, kuri rodo jo rusiškas šaknis, gimė Antrojo pasaulinio karo metais Vienoje aristokrato ruso ir nuo stalinizmo pabėgusios estės šeimoje.
Po metų atvykus Raudonajai armijai, šeima buvo priversta bėgti į pietinę Tirolio žemę, kur A. Van der Bellenas praleido „idilišką vaikystę“.
Jis studijavo ekonomiką Insbruko universitete, 1970 metais apgynė daktaro disertaciją, o vėliau tapo Vienos universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu.
