Laisvųjų demokratų partija savaitgalį trenkė durimis ir pasitraukė iš derybų, o A. Merkel, nusilpnintai parlamento rinkimuose iškilusių nacionalistų, dabar liko keli variantai, ir visi jie yra blogi: nuo mažumos vyriausybės kartu su „žaliaisiais“ iki pakartotinų rinkimų.
Nesugebėjimas sukurti naują daugumos koaliciją parlamente suriš A. Merkel rankas. Nusilpusiai valdžiai teks imtis nuosaikesnės politikos baiminantis dar labiau prarasti rinkėjų pasitikėjimą.
Maža to, nesugebėjimas užsitikrinti pasitikėjimo „namie“, gali sumažinti A. Merkel autoritetą Europoje, kur stipriausios ES ekonomikos lyderė vaidino svarbų vaidmenį skausmingais migrantų, sankcijų Rusijai ir Graikijos skolų sureguliavimo klausimais.
„Viso gero!“
Rugsėjo rinkimų metu A. Merkel atstovaujama Krikščionių demokratų sąjunga pademonstravo prasčiausią rezultatą nuo 1949 metų, o jos partneriai ligšiolinėje koalicijoje – Socialdemokratų partija – prarado mandatų ir pasitraukė į opoziciją.
Nesėkmės priežastimi įvardijamas staigus kraštutinių dešiniųjų nacionalistų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfG) šuolis, kurie pirmą sykį pateko į Bundestagą. Daugelis dėl to kaltina A. Merkel sprendimą įsileisti į šalį milijoną pabėgėlių. Nesutarimai dėl požiūrio į migraciją ne tik pakirto kanclerės populiarumą, tačiau ir apsunkino derybas dėl koalicijos. Situaciją tik pagilino požiūrių į ekologinę situaciją tarp „žaliųjų“ bei „laisvųjų demokratų“ skirtumai.
Po beveik mėnesį trukusių diskusijų, kurios dažnai trukdavo iki išnaktų, demokratų lyderis Christianas Lindneris trinktelėjo durimis. „Jokio progreso šiandien mes nepasiekėme. Greičiau, atvirkščiai, suabejota prieš tai pasiektais kompromisiniais tikslais, – aiškino jis žurnalistams sekmadienio vakare. – Geriau išvis neiti į valdžią, negu valdyti mele. Viso gero!“
Kas toliau?
Vokietijos konstitucija neriboja terminų, per kiek turi būti sudaryta valdančioji koalicija po rinkimų, tačiau „tempti laiką“ niekas nenori. Lygiai taip pat tradicinės partijos nesiveržia rengti pakartotinių rinkimų, baiminantis, kad dar daugiau žmonių pasiduos populistinėms ar nacionalistinėms idėjoms.
A. Merkel gali pabandyti susigrąžinti Laisvuosius demokratus prie derybų stalo arba sukurti mažumos koaliciją kartu su „žaliaisiais“. Antruoju atveju turės įsitraukti Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. Nuo jo priklausys A. Merkel kandidatūros į kanclerės postą pateikimas balsavimui parlamente. Jeigu ji nesurinktų daugumos iš pirmojo sykio, po dviejų savaičių bus antrasis rinkimų turas, o po jo – trečiasis, kurioje jai užtektų ne absoliučios, o paprastosios daugumos balsų, kad ketvirtą sykį taptų Vokietijos kanclere.
Po to F.-W. Steinmeieriui liks pasirinkti: pripažinti ją kanclere arba paleisti parlamentą, kas reikštų priešlaikinius rinkimus per artimiausius du mėnesius.
A. Merkel, šiuo metu vadovaujanti laikinajai vyriausybei, sekmadienį pareiškė, kad susitiks su prezidentu, kad praneštų jam apie nesėkmę derybose. Ekspertai šiuose žodžiuose įžvelgė A. Merkel nenorą tenkintis mažumos vyriausybės perspektyvomis.
„Šiandien – diena rimtiems pamąstymams apie tai, kokiu keliu toliau žygiuos Vokietija, – pareiškė A. Merkel žurnalistams. – Kaip kanclerė aš dėsiu visas pastangas tam, kad artimiausiomis neramiomis savaitėmis šalyje būtų išsaugotas efektyvus valdymas“.
Pasaulinės rinkos į naktines naujienas iš Vokietijos sureagavo euro išpardavimais – vieninga Europos valiuta atpigo dolerio atžvilgiu puse procento, nors dar savaitės viduryje laikėsi pastarojo mėnesio rodiklių aukštumoje.
