JAV saugumo tarnyboms padėjęs demaskuoti rusų šnipus pulkininkas Aleksandras Potejevas savo tėvynėje apkaltintas valstybės išdavyste ir dezertyravimu.
Išdavė bendradarbius
Pernai birželio pabaigoje JAV buvo sulaikyta dešimt Rusijos piliečių, įtariamų šnipinėjimu. Šnipai buvo sulaikyti praėjus vos 72 valandoms po Barako Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimo, per kurį bandyta sustiprinti dvišalius santykius. Dalyvavusieji susitikime pasakojo, kad B. Obama dėl tokio sulaikymo laiko jautėsi nepatogiai ir stengėsi kuo greičiau užbaigti šią šnipų istoriją. Dėl to sutiko ir D. Medvedevas.
Po jų arešto Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad žvalgai buvo demaskuoti tik tada, kai juos išdavė. Federalinė saugumo tarnyba (FST) iš karto ėmėsi tyrimo. Šiomis dienomis tyrimas užbaigtas, o pulkininko A. Potejevo byla perduota į Maskvos karo teismą.
Tuometinis Užsienio žvalgybos tarnybos „C“ valdybos viršininkas A. Potejevas kaip tik ir rūpinosi žvalgais nelegalais, dirbančiais JAV. Juos pats ir išdavė. Jam dabar gresia iki 27 metų kalėjimo – aišku, tik jeigu rusams pavyks jį susigrąžinti.
Dar prieš demaskuojant šnipus A. Potejevas pabėgo į JAV, tad dabar bus teisiamas už akių. Pulkininkas pasirūpino ir savo šeima. 2004 metais jo duktė laimėjo konkursą ir išvažiavo į JAV mokytis. Su ja gyveno ir motina. Prieš išdavystę pulkininkas pas jas išsiuntė ir sūnų.
Apsikeitė agentais
Išdavus pulkininkui, JAV buvo sulaikyti Ričardas Merfis ir Sintija Merfi (iš tikro – Lidija ir Vladimiras Gusevai), Viki Peles, Chuanas Lazaras, Ana Čapman, Michailas Semenka, Maiklas ir Patricija Milsai (iš tikro – Michailas Kucikas ir Natalija Pereverzeva), Donaldas Hovardas Hetfildas ir Treisė Li En Folei (iš tikro – Andrejus Bezrukovas ir Elena Vavilova). Jiems kurį laiką teko praleist už grotų.
Vis dėlto netrukus Rusija ir JAV susitarė dėl apsikeitimo agentais. Dešimt už šnipinėjimą nuteistų asmenų buvo deportuoti iš JAV ir nuskraidinti į Austrijos sotinę Vieną. Čia jų laukė lėktuvas, atskraidinęs 4 už šnipinėjimą Rusijoje kalėjusius asmenis: Igorį Sutiaginą, Sergejų Skripalį, Aleksandrą Zaporožskį ir Genadijų Vasilenką. Tarptautinė žiniasklaida šį įvykį pavadino sensacingiausiu nuo pat šaltojo karo laikų apsikeitimu šnipais.
Rusijai sugrąžinti jos slaptieji agentai tėvynėje tapo vos ne nacionaliniais didvyriais. Su jais tuoj pat susitiko V. Putinas ir viešai uždainavo dainą „Nuo ko prasideda tėvynė“ – iš filmo „Skydas ir kalavijas“. Po to Kremliuje šnipai buvo apdovanoti vyriausybiniais apdovanojimais ir išsiųsti pailsėti prie Baikalo.
Žinomiausia iš dešimtuko
Viena iš garsiausių sulaikytų rusų šnipų – Ana Čapman. Ji sukiodavosi tarp įtakingų verslininkų, kurie galėjo jai suteikti vertingos informacijos iš pirmųjų lūpų, o po demaskavimo tapo tikra šou verslo žvaigžde ir sulaukė įvairiausių pasiūlymų JAV ir Rusijoje. Be kita ko, JAV jai pasiūlyta tapti pornografinių filmų aktore.
Grįžusi į Rusiją A. Čapman tapo pačia žinomiausia iš to šnipų dešimtuko – pirmiausia dėl savo grožio. Ji sulaukė itin daug kvietimų filmuotis įvairaus pobūdžio meniniuose ir dokumentiniuose filmuose, o vienoje televizijoje dabar turi savo laidą. A. Čapman jau pozavo apsinuoginusi vyrų žurnalams.
Tarp sulaikytųjų – ir generolas
Iš to parsiųstų šnipų dešimtuko labiausiai patyręs – Niujorko koledžo dėstytojas Chuanas Lazaras. Amerikiečių kontržvalgybininkams Ch. Lazaras tvirtino esąs ne rusas. Savo rusišką kilmę jis užsispyręs neigė tol, kol į tardymo kamerą atėjo pulkininkas A. Potejevas ir ant stalo padėjo tikrąją Ch. Lazaro biografiją, smulkiai surašytą antspaudu „visiškai slaptai“ pažymėtoje dosjė. Ten nedviprasmiškai teigiama, kad Ch. Lazaras iš tikrųjų yra nelegaliai į JAV atsikėlęs Michailas Vasenkovas. M. Vasenkovui-Lazarui nieko kito nebeliko, kaip prisipažinti, jog yra ne Peru, o būtent Rusijos pilietis.
Tarnauti sovietų žvalgybai jis pradėjo dar 1960-aisiais, kai buvo specialiai išsiųstas į Ispaniją. Vėliau jis vedė Peru pilietę Viki Peles ir persikėlė gyventi į JAV. Sulaikyta kartu su kitais rusų šnipais, teisme V. Peles prisipažino, kad atliko kurjerės vaidmenį ir perdavinėdavo rusų slaptosioms tarnyboms pranešimus iš savo kelionių po Pietų Ameriką.
Suėmimo metu M. Vasenkovas jau turėjo užsitarnavęs generolo laipsnį. 1980-aisiais jam slapta buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas.
Panaikintas diplomas
Dideli nuopelnai šnipinėjant priskiriami ir Kanados verslininku prisistatinėjusiam Andrejui Bezrukovui. Jo konsultacinės bendrovės „Future Map“ konsultantu dirbo Leonas Fuertas, buvęs JAV viceprezidento Alo Goro vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Teismo dokumentuose teigiama, kad 2004 metais A. Bezrukovas bandė išgauti iš JAV pareigūno informaciją apie JAV planus dėl naujojo branduolinio ginklo kūrimo.
Be to, A. Bezrukovas 2000-aisiais baigė prestižinį Harvardo universiteto Dž. F. Kenedžio institutą. Dauguma šios mokslo įstaigos auklėtinių dirba JAV Centrinėje žvalgybos valdyboje ar panašaus pobūdžio įstaigose. Kilus skandalui, institutas panaikino A. Bezrukovui išduotą diplomą, nes stodamas šis nurodė netikrą savo pavardę.
Šnipinėjo dešimtmetį
JAV spaudoje rašyta, kad visi įtariamieji JAV teritorijoje vykdė ilgalaikę operaciją, o kad nekiltų įtarimų, jie dirbo civilius darbus. Teigiama, kad Rusijos slaptosios tarnybos juos buvo išmokiusios patekti tarp žmonių, susijusių su politika, ir iš jų rinkti informaciją. JAV pareigūnai tvirtina, kad šnipų tinklas buvo demaskuotas po ilgus metus trukusios Federalinių tyrimų biuro operacijos. Per ją JAV slaptieji agentai apsimetė Rusijos valdžiai dirbančiais tarpininkais ir gavo slaptos informacijos iš dviejų įtariamų šnipų.
Tyrėjai teigia, kad kai kurie agentai nuo paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio JAV gyveno su suklastotais dokumentais. Jie vienas su kitu bendravo slaptais kodais ir naudojosi moderniomis technologijomis – pavyzdžiui, į internetą dėdavo „paprasčiausias nuotraukas“, o jose būdavo užšifruotas tekstas.
Skirtingi vertinimai
Abiejose šalyse ši istorija buvo nupasakota ganėtinai skirtingai. JAV spaudoje netrūko kritikos B. Obamai už skubėjimą susigrąžinti JAV šnipus. Nors Baltųjų rūmų atstovai tvirtino, kad „Maskvai dirbusių asmenų laikymas Valstijose nepasitarnaus JAV interesams“, pasipylė straipsnių, kaltinančių prezidentą pataikavimu Maskvai. „Tai, kad giliai įsikasę Maskvos agentai buvo paleisti vos per keletą dienų, parodys V. Putinui, senam KGB agentui, kad B. Obama yra silpnas – ir pernelyg stengiasi neįžeisti Rusijos“, – rašė CNN. Be to, pasigirdo abejonių, ar tai nebus signalas užsienio žvalgybos agentūroms, kad JAV už šnipinėjimą galima likti nenubaustam.
Rusijos žiniasklaida šnipinėjimo skandalo detalių neviešino. Ilgą laiką nebuvo skelbiama ir išdaviko pulkininko pavardė. Tik dabar, kai byla jau atiduota į teismą, rusų spaudoje pasirodė nedidelė informacija. Patys rusų žurnalistai rašo, kad, ko gero, pulkininko byla bus nagrinėjama uždarame teisme ir jokių smulkmenų nepaaiškės. Šiaip ar taip, visi sutinka, kad nuosprendis bus griežtas ir pulkininkui JAV teks slapstytis iki gyvenimo pabaigos.
