Ekspertai nustatė labiausiai įmanomus variantus, kuomet gyvybei Žemėje gali iškilti grėsmė, rašoma „Newsweek“. Deja, realiausi jų yra susiję su tiesioginiu žmonių poveikiu, kurį dar galima būtų sureguliuoti, tačiau kasmet šie veiksmai būna atidedami.
1. Branduolinis karas (ekspertų manymu, jį išprovokuoti dabar tikimybė didesnė, negu prieš 10 metų). Tai ne tik sukeltų milžiniškas kančias žmonės, paliktų daug aukų, griautų miestus ir išplatintų nuodingą užterštumą, tačiau gali išprovokuoti ir „mini ledynų periodą“).
2. Biologinis ir cheminis ginklai. Autoriai tikina, kad jo gamyba yra palyginti pigi, o mikrobų ir virusų modifikavimas šiais laikais yra daug paprastesnis, negu kada nors anksčiau.
3. Katastrofiška klimato kaita. Ataskaitos autoriai perspėja: temperatūros pokyčio 3 laipsniais ir daugiau tikimybė visoje planetoje yra vienas prie trijų. Tokiu atveju Niujorkas ir kiti pakrančių miestai atsidurtų po vandeniu, o daugiau nei milijardas gyventojų visoje Žemėje turės ieškotis naujų namų.
4. Ekologinės sistemos griūtis. Aplinkos užterštumas, neribojamas biologinių rūšių migravimas ir jų natūralių būvimo vietų griovimas – visa tai yra rizika ekosistemai. Neišvengiama neatitiktis pasireikš gėlo vandens trūkumu, derlingos žemės plotų ir gyvybės formų mažėjimu.
5. Pandemijos. Šiame kontekste ekspertai baiminasi naujų ligų, apsisaugoti nuo kurių žmogaus organizmas nebus pasirengęs. Taip pat jiems nerimą kelia mikrobai, kurie ateity gali tapti atsparūs antibiotikams.
6. Žemės susidūrimas su asteroidu. Mokslininkų duomenimis, potencialiai katastrofiškas susidūrimas Žemėje įvyksta vidutiniškai kartą per 120 tūkst. metų. Ekspertai baiminasi, kad dulkės ir skeveldros, kurios patektų į atmosferą, gali keliems mėnesiams užtemdyti Saulę, o tai privestų prie žemės ūkio katastrofos ir ekosistemos žūties. Tikėtina, kad dėl to galėtų žūti šimtai milijonų žmonių.
7. Itin galingo vulkano išsiveržimas (ne mažiau nei 400 kubinių metrų lavos ir kitų medžiagų išmetimas į atmosferą). Vulkanologų vertinimais, vienas toks išsiveržimas nutinka vidutiniškai kas 17 tūkst. metų. Jis gali pražudyti daug žmonių, gyvūnų ir žemės ūkio infrastruktūros, o taip pat nulemti globalinį atšalimą.
8. Saulės geoinžinerija. Saulės šviesą į kosmosą atspindinčių aerozolių purškimas į orą mokslininkams gali padėti sumažinti kenkėjišką globalų atšilimą. Tačiau jeigu kažkas pakryptų netinkama linkme, nukentėtų visa gyvybė pasaulyje. Tai gali destabilizuoti klimatą tiek lokaliai, tiek ir globaliai, o taip pat ir itin svarbias ekosistemos dalis. Maža to, netikėtai nutraukus geoinžinerijos projektus galėtų kilti staigus ir pragaištingas atšilimas, kuriam žmonija neturės laiko pasiruošti.
9. Dirbtinis intelektas. Ataskaitos autorius itin neramina ta perspektyva, kad robotai aplenks savo intelektu žmones, o taip pat faktas, kad juos kuriančios bendrovės labiau remiasi funkcionalumo tobulinimu, o ne etinėmis robotų problemomis.
